Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Atspindėtas gyvenimas. 4 dalis


John Fenn, 2013 m. balandžio mėn. 13 d.,

Sveiki,

Kas dėvi kelnes?
Mūsų surinkime buvo dvi moterys, kurios buvo geriausios draugės. Atskirai jos buvo švelnios kaip avelės, bet kartu jos buvo demoniškas duetas. Jos abi savo santuokose „dėvėjo kelnes“, ir kai ėmė dalyvauti surinkimo dalykuose, jos norėjo „dėvėti kelnes“ taip pat.

Faktiškai, būtent tai šia tema man pasakė Viešpats vieną dieną aplankymo metu. Jis panaudojo jas kaip mokymo pavyzdį parodyti, kaip demonai įeina į surinkimus. Šiuo atveju, Jis paaiškino, kad abi moterys turėjo demoną, kuris įėjo per įsižeidimus santuokoje: abiejų vyrai praeityje buvo neištikimi, ir šitie sužeidimai bei problemos tarp abiejų atsakingų sutuoktinių nebuvo visiškai ir tinkamai išspręstos; tai atvėrė duris. Demoniškos įtakos rezultatas buvo tai, kad abi moterys per savo įsiskaudinimus tapo „stipriąja puse“ savo santuokose, jos kaltino savo vyrus, kurie tapo pavaldžiais ir užėmė „vietą paskutinės eilės kėdėje“.

Kai tokios pat rūšies du demonai susijungė per tų moterų draugystę, jų jėga buvo padauginta. Jis liepė kiekvienai iš moterų būti narėmis surinkimų, kurių pastorius buvo padaręs svetimavimo nuodėmę, ir tos dvasios, kurios veikė tas dvi moteris nutiesė ryšį per svetimavimą jų surinkime į bandymą „dėvėti kelnes“ visuose ateities surinkimuose, kurių dalimi jos bus lygiai taip, kaip jos tai darė savo santuokose. Kadangi mūsų santuoka su Barbara buvo teisingai sutvarkyta, šitos dvasios mūsų surinkime buvo sustabdytos, ir dėl to jos supyko.

Jis tada man pasakė, kad jos būtų padarę daug žalos žmonėms surinkime, tos dvasios siekė sugriauti jį jei būtų galėję jį valdyti. Bet dėl moterų jis pasakė štai ką: „Jos kalbės melą ir kaltinimus prieš tave ir Barbarą, bet nekreipk į tai dėmesio, nes jų problema yra su Manimi, o ne su tavimi. Aš bandžiau padėti joms augti Manyje metų metais, nors jos abi pasirinko likti kūdikiais. Aš dirbsiu su jomis“.

Vėliau tos dvi moterys pasakė man, kad jos nori būti atsakingos už moterų tarnavimą, užuot buvę atsakingomis Barbarai, bet mes pasakėme – ne. Tada jos norėjo, kad aš pašalinčiau porą iš garbinimo komandos ir jas paskirčiau į tą vietą. Aš pasakiau – ne. Baigėsi tuo, kad jos susisiekė su surinkimo taryba, paskambindamos kiekvienam asmeniui ir pranešdamos, kad jos yra atsakingos už moterų tarnavimą ir yra garbinimo komandoje, tokiu būdu suskaldydamos surinkimą. Labai greitai jos pradėjo savo surinkimą, bet kai kurie pranešė man, kad jame buvo neteisinga dvasia. Jos bandė plaukti Šventosios Dvasios dovanose, bet tai buvo pakaitalas ir manipuliacija. Jų surinkimas greitai iširo.

Dešimtasis surinkimas arba bendruomenė
Mūsų surinkime tuo pačiu metu buvo pora, kuri vadovavo mūsų tarnavimui emigrantams. Jie gerai mokėjo ispanų kalbą, grojo gitara ir dainavo, jiems patiko lankyti emigrantų namus ir dainuoti, vaikščioti nuo durų prie durų, klausinėti gal kas serga, gal reikia maldos, ar pamokslavimo. Jie mylėjo žmones ir buvo dosnūs davėjai.

Ši pora buvo paveikta tų dviejų moterų, kai jos skambino kiekvienam direktorių taryboje, pastatydamos juos prieš iššūkį pasilikti su mumis arba išeiti. Kitame aplankyme, antroje dalyje apie tai, kaip demonai įeina į surinkimus, Viešpats pasakė man apie juos: „Tai dešimtasis surinkimas arba bendruomenė, kurią jie lankė, bet kiekviename iš jų jie rado klaidą ir priežastį nusiteikti priešiškai, ir užuot augę Manyje, jie išėjo“.

Mano malonė atėjo ir pasibaigė čia, tai jų paskutinis šansas. Jei jie nutars palikti jūsų surinkimą, jie klajos po šį slėnį visas likusias savo dienas, niekad nerasdami vietos (surinkimo) kad galėtų pastatyti koją ir įsikurti. Ir kai jie toliau tęs savo tarnavimą, jie žinos, kad tai nebus atlikta Manyje, bet jų kūne. Ir žinok, jų problema yra su Manimi, o ne su tavimi, nesvarbu jų atsiprašinėjimai, taigi būk pasiruošęs“.

Su kuo tu kariauji?
Su kuo iš tiesų kariavo tie žmonės? Su Jėzumi (Jėšua) ir Jo pastangomis padėti jiems augti, štai su Kuo.

Kai Jėšua maždaug 3½ metų kentė nuolatinius ginčus su religiniais Savo meto lyderiais, jie kovojo su Jėšua ir Jo Žodžiais. Kadangi jis (vert. turtingas jaunuolis) mylėjo savo turtus, iš esmės pagrindinė kova nebuvo tarp jauno turtingo žmogaus ir Jėzaus bei Jo Žodžio kviečiančio sekti Jį? Ar dabar būna kitaip?

Taigi, kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą, bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva – Kristus“ (Efeziečiams 4:14-15).

Kai buvau greitai augantis paauglys, mama turėjo problemą su mano batais. Mano kova nebuvo su per mažais batais, bet su per didelėm pėdomis (ir kaip įveikti mano augimą). Batai yra kaip demonai – jie nėra problema. Jie nesustabdė mano augimo. Problema buvo tai, kad mano kūnui augant, aš išaugdavau iš „senų dalykų“. Kristus auga mumyse, visa ką mes turime padaryti – tai bendradarbiauti ir dažnai padaryti sunkų sprendimą augti kaip asmeniui Jame. Kai įsigali naujas gyvenimas, seni dalykai „nukrinta“, demonai neturi daugiau vietos ir palieka. Seni įpročiai užmirštami, kai Naujas Gyvenimas ima viršų.

Išbandymas arba įrodymas?
Kai Pradžios 22:1 pasakyta: „Viešpats Dievas mėgino Abraomą“, tai reiškia „įrodyti“. Jis įsakė jam paaukoti Izaoką, kad įrodytų, kas yra Abraomo širdyje. Dramatiškoje iliustracijoje: „kas atrišama (vert. paleidžiama) žemėje, tas atrišama (paleidžiama) danguje“, pagal sandorą buvo pareikalauta, kad Abraomas per auką „atrištų, paleistų“ savo sūnų žemėje tam, kad Tėvas galėtų „atrišti, paleisti“ Savo Pažado Sūnų iš dangaus; tai Abraomas suprato.

Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia (Romiečiams 12:2).

Ištirkite save, ar jūs esate tikėjime: išbandykite save (2 Korintiečiams 13:5)

Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam (Galatams 6:4)

Kai Abramui ir Sarai Viešpats pasakė, kad jie turės sūnų, kuris išeis iš jų pačių kūnų, jie abu nusijuokė Jam į veidą. Jie kovojo su jiems duotu Dievo pažadu, ir humoristinis atsakymas į jų juoką, buvo tai, kad Jis įsakė jų sūnų pavadinti Juokas – būtent tai reiškia žodis Izaokas.

Nustok tikėti melu
Per visus savo vaikščiojimo su Viešpačiu metus aš stebėjau tuos, kurie nuolatos yra susitelkę į demonus – jie niekada neužauga iki brandos Kristuje. Tu susitinki juos po metų, o jie vis dar yra tame pačiame lygyje, nepasikeitę. Užuot žiūrėję į Kristaus šlovę juose, jie visada žiūri į išorę – į demoną už kiekvienos aplinkybės, dėl kurio jie negali augti, arba per petį į demonus savo prote bei savo šeimos gyvenime ir tai neleidžia jiems augti Kristuje.

Priešingai, tie, kurie yra pripildyti Gyvenimo Kristuje, gyvena atspindėtą gyvenimą, tą nuostabų dalyką, kurį Jis padarė gyvendamas mumyse, suteikdamas sugebėjimą daryti visus dalykus per Kristų, kuris mus stiprina. Tie gyvenimai pasikeičia, nes savo viduje jie yra pripildyti Juo – taip yra augama brandoje.

Šiandien mes turime konferencijas
Šiandien mes ieškom formulių; Biblijoje jie ieškojo Dievo. Įsimylėk Tėvą ir Jėšua daugiau nei tu myli melą, ir tu greitai, ar netgi galbūt palaipsniui, pažindamas Meilę, nustosi tikėti melu. Skirk tam laiko, įdėk daugiau pastangų, kad pažintum Tėvą ir Viešpatį, kaip gyvenimo stilių, o ne projektą. Kurk santykius su Tėvu savo viduje, kalbėk Jam kiekviena proga, klausk: „Ką tu galvoji apie tai, Tėve?“; „Ačiū už nuostabų rytą, Tėve“; „Labas rytas, Tėve, ar yra kas nors, dėl ko Tu nori, kad melsčiausi?“ ir panašiai – inicijuok pokalbį.

Praeityje aš pasiekiau ribą kovodamas su pagundomis. Aš nesakiau, kad esu tobulas, bet kad pasiekiau ribą. Metų metais aš stebėjau standartinį „Tikėjimo Žodžio“ būdą kovai su pagundomis, kuris yra toks: „Jėšua citavo Žodį prieš velnią, tai ir man daugiau nieko nereikia daryti“.

Aš norėčiau, kad būtų lengva, bet taip nėra. Ir neužtenka vien cituoti Žodį, jei pasislėpusiam už Žodžio kūnui vis dar patinka nuodėmė.

Aš nekenčiau to sielvarto, tos kaltės, to jausmo, kad štai aš ir vėl pasiduodu nuodėmei. Vieną dieną aš suvokiau, kad myliu bendravimą su Juo daugiau, negu myliu nuodėmę. Iš mano burnos išėjo: „Kodėl aš turėčiau nusidėti bei sulaužyti šitą nuostabią draugystę, kurią turiu su Tėvu, ir nuliūdinti savo dvasią?“

Man tai buvo persilaužimo momentas – aš pažiūrėjau į veidrodį, ir pamačiau, kokiu aš turėčiau tapti. Iš tiesų veidrodis yra toks pats, bet mūsų atspindys keičiasi iš šlovės į šlovę, kai mes žvelgiame tenai Dvasioje.

Kitą savaitę nauja serija: Šventoji Dvasia. Iki susitikimo.

Gausių palaiminimų!

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą