John Fenn, 2011 m. rugsėjo mėn. 3 d., www.supernaturalhousechurch.org
Praeitą savaitę...
Aš dalinausi mintimis apie tai, kaip Žyd 6:4 detaliai paaiškina atgimimo iš aukšto procesą. Čia pradedama nuo asmens, kuris yra „apšviestas ir paragavęs dangiškos dovanos...“. Aišku, kad dangiška dovana yra Jėzus, bet prieš tai, kaip mes priimame Jėzų, mes būname „apšviečiami“.
Ką pasakė Jėzus
Jn 6:45 Jėzus sako štai ką: „... kas išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas mane“.
Visų pirma mes išgirdome ir pasimokėme iš Tėvo, ir TADA atėjome pas Jėzų. Tai gali būti kai kam didelis netikėtumas, kad Tėvas rodo mums dalykus ir kalba mūsų širdžiai prieš mums atgimstant iš aukšto. Mes iš pradžių girdime ir mokomės iš Tėvo, ir TADA mes ateiname pas Jėzų.
Tai apšvietimo procesas, apie kurį aš kalbėjau.
Praeitą savaitę aš pasidalinau mintimis apie tai, kaip Petras pristatė Jėzų savo broliui Andriejui tvirtindamas: „mes radome Mesiją“. Po kurio laiko, mes nežinime kada, Jėzus pasiskolina Petro valtį pamokslavimui, atsidėkoja jam dideliu kiekiu sugautos žuvies, ir matydamas stebuklą, Petras krinta ant kelių ir išpažįsta savo tikėjimą Jėzumi.
Nuo tada, kai jam buvo pristatytas Jėzus ir iki tada, kol jis paliko savo valtį, kad Jį sektų, buvo laikas kai jis „girdėjo ir mokėsi iš Tėvo“.
Jėzus pasakė Jn 6:40: „...kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą“.
Visų pirma mes MATOME Sūnų, tada tikime. Mes matome Sūnų širdyje, kuomet Tėvas per Šventąją Dvasią aiškina mums, kas Jis yra ir esminius dalykus: „Kodėl aš gimiau, koks mano gyvenimo tikslas, kad Dievas yra gyvas ir Jėzus YRA Viešpats ir vieną dieną aš stovėsiu prieš Jį?
Mes pradėjome „matyti“, kas yra Jėzus, o TADA mes atėjome pas Jį ir atgimėme. Sūnaus „matymas“ yra apšvietimas.
Jūs taip pat tai patyrėte
Praeitą savaitę, aš pasidalinau mintimis apie tai, kaip mano draugė Janny pasakojo man apie Jėzų ir jos pasakojimas kartu su atsakymais į maldas, kuriuos aš stebėjau, vedė mane patikėti Jėzumi. Per tuos kelis rudens mėnesius 1974 metais Tėvas kalbėjo mano širdžiai, nors aš tuo metu ne visai supratau savo protu, kad tai būtent Tėvas per Šventąją Dvasią dirba su manimi.
Savo esybės gilumoje aš neaiškiai suvokiau, kad Dievas Tėvas pats klausė manęs, ką aš tikiu ir koks mano gyvenimo tikslas. Tas suvokimas buvo lyg šnabždesys ir nuolatinis balsas, be paliovos skatinantis mane patikėti tuo, kas yra Jėzus. Atrodo kiekvienu laisvu momentu aš vis buvau sugrąžinamas pamąstyti ir atsakyti į klausimą apie Jėzų.
O kaip jūs? Ar jūsų apšvietimo periodas buvo ilgas ar trumpas? Ar apreiškimas kas yra Jėzus plaukė jums kaip nenuilstanti banga į jūros krantą, o gal Tėvas dirbo su jumis mėnesiais ar metais?
Ar vienu ar kitu būdu, mes pirmiausia „matome“ Sūnų, tada mes tikime. Mes pirmiausia „girdime ir mokomės“ iš Tėvo, o tada ateiname pas Jėzų.
Ką atlieka apšvietimas
Mes turime daug terminų apibūdinti „apšvietimui“. Kai kurie pasakytų, kad jie gavo „rhema“ - žodį iš Viešpaties tuomet, kai Jis dirbo su jų širdimi. Kai kurie gali pasakyti, kad gavo apreiškimą kas yra Jėzus ir ką jiems reikia daryti. Aš manau, mes visi suprantame, kad tai buvo malonės laikas, kuris vedė į išgelbėjimą. Nesvarbu, kokį žodį mes pavartojame apibūdinti tai, kaip Tėvas atvedė mus iki sprendimo tikėti Jėzumi, bet mes visi tai patyrėme.
Įspėjimas: Nuomonė, kuria verta sekti :)
Mano nuomonė yra tokia, kad dauguma bažnyčios kultūros ignoruoja šį apšvietimo laiką, nekantriai laukia, kad būtų pakeltos rankos, ir kad galėtų pridėti tas rankas prie sąrašo: „šį vakarą išsigelbėjo x žmonių“. Mes verčiam žmones priimti sprendimą, kai jie iš tiesų dar nepatyrė apšvietimo proceso. Mes norime užbaigti dangiško automobilio pirkimo procesą, sudaryti kontraktą, kai žmogus dar nespėjo suprasti, ką jis perka. Žmogus gali suvaidinti atgimimą, sakyti ir daryti teisingus dalykus, bet mano pastebėjimas, kad daugeliu atvejų, iš tiesų jis dar nėra atgimęs iš aukšto.
Štai ką aš turėjau galvoje: tai, kad esi paliestas Šventosios Dvasios nereiškia, kad esi atgimęs. Judas buvo dvylikos grupės narys, jie buvo pasiųsti apvalyti raupsuotų, gydyti ligonių, prikelti mirusių, bet Judas išdavė Jėzų. Taigi patirti Šventąją Dvasią nėra tas pats kaip gimti iš aukšto. Nes atgimimui iš aukšto žmogui iš tiesų reikia apšvietimo proceso PRIEŠ TAI, kai jis ateina pas Jėzų, kad galėtų „matyti“ Sūnų, girdėti ir būti pamokytu Tėvo.
Dar galiu pridėti, kad švietimo sistema nemoko žmonių apmąstyti dalykus. Esame vaizdo ir garso karta, kultūra moko žaibiškai priimti užuot stropiai ištirti faktus.
Apšvietimo laikas sąlygoja asmens apmąstymus apie giliausius jo įsitikinimus ir priverčia jį išnagrinėti savo galutinį likimą. Sutrumpinant šį procesą yra padaromi paviršutiniški tikintieji.
Aš taip manau, kad viena priežastis, kodėl tiek daug tikinčiųjų gyvena kaip pasaulis, yra ta, kad jie niekada nesiekė būti apšviesti. Jie įtikėjo Jėzų todėl, kad mama ar tėtis taip darė, arba senelė, ar dėdė, teta, ar jaunimo grupės lyderis pasakė... bet kažkuriuo momentu jie turi tą kitų tikėjimą padaryti savu. Ir tai įvyksta tik tada, kai jie leidžia Tėvui parodyti jiems Jėzų, kai jie leidžia Tėvui pertekti jiems Savo mintis ir įtikinti juos dėl esminių dalykų: kodėl aš esu čia, koks mano tikslas gyvenime, kas yra Dievas ir kodėl aš turiu Jam tarnauti?
Apšvietimas: ne tik išgelbėjimui
Apšvietimas reikalingas prieš tai, kai mes „paragaujame dangiškos dovanos“. Petras papasakojo Jėzui apie savo apšvietimą, kad Jėzus yra Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus, ir būtent ant šito apreiškimo ir yra statoma visa Dangaus karalystė. Jėzus pavadino tai išgelbėjimo „uola“.
Tai reiškia, kad apšvietimas iš Tėvo apie Jėzų prasideda prieš išgelbėjimą. Ir viskas karalystėje vyksta tokiu būdu - karalystės raktai suteikiami per nuolatinį apreiškimą, kuris plaukia Tėvo.
Nenuostabu, kad Paulius meldėsi „kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis...“ (Ef 1:17-18)
Aš meldžiuosi šita malda dėl savęs beveik kiekvieną dieną, nes tai yra mano širdies nuolatinis šauksmas Tėvui - mokyk mane išminties ir savo kelių! Visi, kurie girdėjo mane asmeniškai žino, kad aš meldžiuosi taip kiekvieną kartą prieš pradėdamas mokyti... ir Tėvas VISADA ištikimas, kad duotų išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui.
Kai tik žmogus kažką „mato“ savo supratimo akimis, tiek kiek Tėvas ir Jėzus nori, jis yra už tai atsakingas. Tas pažinimas ragina juos elgtis pagal apreiškimą.
Sekančią savaitę mes nagrinėsime, kaip patirti apšvietimą, ir ne tik vieną kartą, bet kad tai būtų gyvenimo stilius, nes tai raktas, kaip vaikščioti su Tėvu savo gyvenime. Tai ne tik turėti apreiškimą iš Jo, bet ir bendravimą - tai yra jausti Jo Buvimą viduje, ir galėti ten su Juo susijungti ... iki
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.