John Fenn, Knowing the Spirit of Truth, 3/3, Weekly Thoughts
Sveikinu
visus,
Dauguma
krikščionių trokšta būti jautrūs Šventajai Dvasiai; štai keli praktiniai
žingsniai:
Jei nematote
Jėzaus kalbant apie amerikietiškus kalnelius danguje...
Atmeskite šią
mintį į šalį. Palyginkite tai, ką tas žmogus pasakė, su kitais (klaidingais)
žodžiais, kuriuos jis pasakė, ir tada atidėkite tai į šalį. Tai spėlionės ir
negali būti įrodyta šioje dangaus pusėje. Jei žmogus sako, kad Jėzus jam
pasirodė sapne ir nustatė paėmimo datą. Tai spėlionės.
Tai, ką jie
teigia, bus atskleista, tad tegul viskas išsisprendžia savaime. Paulius tą patį
rašė Galatams 6:3-5; kad jei žmogus mano esąs kažkas, kai yra niekas, tegul jis
tai parodo, ir laikui bėgant tai paaiškės, nes tas žmogus pats turi nešti savo
naštą. Jie turi praeiti savo kelią, venkite spekuliacijų.
Kai
išgirstate ką nors, kas jūsų protui kelia abejonių, nedelsdami nukreipkite
dėmesį į savo dvasią. Ar galite įsivaizduoti Jėzų darant tai arba, ką Jis sakė
Evangelijose? Ar galite įsivaizduoti Jėzų mokant tokios sudėtingos formulės
Evangelijose? Ar tai atitinka Jo mokymų paprastumą ir tai, ką matome per 30
Apaštalų darbų metų? Ar tai, ką jie sako, matoma Apaštalų darbų knygoje? Ar
Paulius nagrinėja šią temą savo laiškuose? O gal Petras, Jokūbas, Jonas, Judas?
Ar jaučiate sielvartą,
ar nieko, ar džiaugsmą ir rezonansą? Džiaugsmas, ramybė, rezonansas yra tiesos
Dvasia, liudijanti apie tą tiesą. Jei negalite paaiškinti sielvarto, vadinasi,
reikia naudoti sveiką protą, Šventąjį Raštą ir logiką. Tai yra akimirkos, kai
Jis nori, kad mes mokytumėmės, augtume, taptume atsakingi už savo tikėjimą.
Jei jaučiate sielvartą,
tolesnio tyrimo nereikia. Atmeskite tai, pažymėkite juos kaip nesubalansuotus
ir atidėkite į šalį tai, ką jie sako.
Perėjimas
nuo sveiko proto prie apreiškimo iš Tėvo
Mato 16:13-17
Jėzus paklausė mokinių, kuo žmonės Jį laiko. Tai yra sveikas protas. Tai
reiškia būti sąmoningam visuomenėje kuri
supa. Tačiau į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Jis paklausė: „Kuo žmonės mane,
Žmogaus Sūnų (Mesiją), laiko?“
Pirmiausia
Jėzus paklausė, ką sakė kai kurie balsai. Jie bendravo su žmonėmis, ir Jėzus
norėjo sužinoti, ką žmonės kalbėjo. Tai rodo, kad turime būti sąmoningi savo
visuomenėje ir kultūroje. „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“ Savo klausime
Jėzus save įvardijo kaip Žmogaus Sūnų, o tai yra Mesijo, kurį visi žinojo iš
Danieliaus 7:13-14, vardas. Šiose eilutėse Žmogaus Sūnus ateina pas Amžinąjį
(Tėvą), kad gautų amžinąją karalystę.
Taigi,
paklausdamas, ką jie sakė teigdamas, kad Jis yra Žmogaus Sūnus, Jis pateikė dvasinės tiesos, kurią jie jau žinojo,
kontekstą – Jis yra Mesijas. Tai buvo pamatinė, giliausia tiesa, kurią jie
žinojo. Tai puiki pamoka mums; galime girdėti spėliones, bet niekada
nenukrypstame nuo gilesnės tiesos, kurią jau žinome. Tai nustumia spėliones į
mūsų gyvenimo periferiją; tai kažkas, ką reikia žinoti, bet ko populiarioji
kultūra nevertina.
Jie atsakė:
„Vieni sako,
kad tu esi Jonas Krikštytojas, kiti – Elijas, kiti – Jeremijas arba kuris nors
iš pranašų.“ Tai spėlionės. Sustokite čia. Dabar vadovaukitės sveiku protu: ar
logiška, kad Jėzus, kuris buvo matytas su Jonu prieš jam būnant nužudytam, būtų
Jonas, sugrįžęs iš numirusių? Ar logiška, kad Jis būtų Elijas arba Jeremijas,
atgimęs arba sugrįžęs iš numirusių? Ne!
Tai, ką
žmonės sakė savo spėlionėse, prieštaravo sveikam protui. Mokiniai žinojo, ką
žmonės sako, ir tai atmetė. Tai neturėjo prasmės. Petras nuo sveiko proto
perėjo prie apreiškimo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jau
buvo uždavęs savo klausimą teiginiu, kad Jis yra Mesijas (Žmogaus Sūnus). Taigi
matome, kaip Petras atmeta balsų spėliones ir formuoja savo gyvenimą aplink
Tėvo apreiškimą, kurį gavo: Tu esi Mesijas. Iš pradžių Petras intelektualiai
tikėjo, kad Jėzus yra Žmogaus Sūnus. Tačiau jis atsižvelgė į visus „balsus“.
Jis girdėjo daugelio balsų spėliones, ieškojo Tėvo ir atmetė tas kitas
nuomones, kad savo dvasioje gautų apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Mesijas (Kristus).
Vis dėlto
šiandien žmonės noriai atideda į šalį sveiką protą, atideda į šalį savo pačių
Šventojo Rašto tyrinėjimus. Pavyzdžiui, „dangaus teismų“ doktrinos klaida,
kuri, laimei, iš esmės nurimo, nes žmonės suprato klaidą. Ar šis mokymas skamba
taip, lyg atitiktų Jėzaus mokymą Mato, Morkaus, Luko ar Jono evangelijose? Ne.
Tai nelogiška. Taigi dabar patikriname skyrių ir eilutę. Randame: „Turėdami
Jėzų, kuris dėl mūsų įžengė į dangų... drąsiai ateikime prie malonės sosto, kad
gautume gailestingumą ir malonę pagalbai prireikus.“ Hebrajams 4:12–16 Ši ir
daugelis kitų NT eilučių, kuriose kalbama apie tai, kad esame viena Kristuje ir
Kristus mumyse, kartu su logika atmeta tą dangaus teismų formulę kaip
nesubalansuotą.
Ir kai klaida
atmetama, jūsų dvasioje sugrįžta ramybė, kuri yra
dar vienas
būdas žinoti, ką atmetėte, buvo verta atmetimo.
Sveiko
proto nepaisymas; spėjimo (perdėto pasitikėjimo) nuodėmė
Vienai
moteriai buvo uždėtos rankos ant akių, kad jos išgytų, nes ji nenorėjo nešioti
akinių (ne dėl kokios nors sveikatos būklės), ir ji sutrypė savo akinius priešais
susirinkusiuosius, kad parodytų, jog yra išgijusi. Žmonės garsiai džiaugėsi.
Tačiau, kai ji važiavo namo po susirinkimo, ją sustabdė policininkas, nes ji
važinėjo keliu kaip girtas vairuotojas. Ji buvo beveik akla be akinių.
Pasirodo, ji nebuvo išgijusi. Ji manė, kad yra jau „tikinti“ sudaužė akinius
ir manė, kad tai užbaigs jos išgijimą,
ir „tikinti“ važiavo namo, nes buvo tikra, kad tai irgi atneš išgijimą.
Populiarus jaunas evangelistas susirgo vėžiu. Tačiau jis
buvo „tikėjimo žmogus“, todėl atsisakė
gydymo, „tikėdamas Dievu“, kad bus išgydytas. Jis nebuvo išgydytas. Jei jis
būtų klausęs sveiko proto, jis būtų gavęs gydymą, nes liga buvo nustatyta
anksti, ir gyvenęs visavertį gyvenimą.
Kita moteris,
gyvenusi aštuntajame dešimtmetyje, skundėsi Francei Hanter (kuri su vyru
Charlesu rengė gerai žinomus „išgydymo“ susirinkimus), kad iš desertų išvijo
kalorijas, bet vis tiek priaugo 10 svarų (4,5 tūkst.) ir nesuprato, ką daro ne
taip. Kai kurie mano, kad už visko slypi velnias, ir atsisako būti praktiški
prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą ir situaciją.
Kita moteris
automobilyje pritrūko degalų, todėl į baką įpylė vandens, manydama, lygiai taip
kaip Jėzus pavertė vandenį vynu, Jis pavers vandenį benzinu. Jis to nepadarė.
Prieš
padaugindamas duoną ir žuvį, Jėzus liepė žmonėms organizuotis, įsakydamas jiems
susėsti po 50 ir 100 žmonių. Prieš paversdamas vandenį vynu, Jis paklausė,
kokių išteklių jie turi, ir, kai jam buvo pasakyta, įsakė pripildyti 6 indus
vandens; TADA Jis pavertė vandenį vynu.
Jėzus nėra
jūsų verslo partneris taip, kad galėtumėte praleisti deramas pastangas ir
tikėtis, kad Jis stebuklingai padarys tai, ką jūs turėjote padaryti. Mes
pereiname nuo sveiko proto prie apreiškimo, o tas sveikas protas remiasi
ankstesniu apreiškimu. Taigi, jei žmogus sako, kad pasaulio pabaiga ateis
gegužę, nes mėnulis sutampa su senoviniu kalendoriumi, arba jei paėmimas yra tą
ar kitą dieną, arba jei teisėtas prezidentas inauguracijos dieną suims
neteisingai išrinktą prezidentą, arba jei Jėzus jums sako, kad galite melstis
už viso pasaulio išgelbėjimą ir visi bus išgelbėti, arba jei kas nors sako, kad
jis yra Elijas, siųstas perspėti žmones – jūs suprantate, kad šie ir panašūs
dalykai pažeidžia elementarų sveiką protą. Jei savo dvasioje nepastebite sielvarto
dėl tokių dalykų, jūs remiatės logika – tai neturi prasmės. Tada patikrinate
Raštą, kad visi 3 liudija apie klaidą: jūsų dvasia, Tiesos Dvasia viduje,
logika, skyrius ir eilutė.
Nauja tema
kitą savaitę : demonų mokymai, žmogaus ir Dievo mokymai.
Iki tol,
laiminu,
John Fenn
cwowi.org ir
rašykite man el. paštu cwowi@aol.com




