NT dovanojimas ir klestėjimas # 4 iš 4

 JOHN FENN, NT Giving and Prosperity #4 of 4

 Sveikinu  visus,

 Dabar, kai atnaujinome savo mintis  Naujojo Testamento tiesomis, susijusiomis su teisumu (tzedakah), kuris yra ir vertikalus teisumas su

Dievu, ir horizontalus teisumas su žmogumi lygiomis dalimis, galime pažvelgti į NT davimą.

 Mes esame gyvos Dievo šventyklos. Kristus mumyse, šlovės viltis. Kolosiečiams 1:27

 Sekminių dieną mokiniai turėjo pakeisti savo mąstymą apie Dievą, gyvenantį ir labiau patiriamą  pastate, į Kristų gyvenantį juose. Tai reiškia, kad davimas keičiamas ne pastato (ir personalo) poreikių patenkinimui, o davimu tiesiogiai žmonėms.

 Apaštalų darbai 4:31-35: "Ir jie visi buvo pilni Šventosios Dvasios ir drąsiai kalbėjo Dievo Žodį. Visi tikintieji buvo vienos širdies  ir minties. Niekas neteigė, kad jų turtas priklauso tik jiems, bet jie dalijosi viskuo, ką turėjo. Apaštalai ir toliau liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą (vertikaliai) Ir juose visuose malonė veikė taip stipriai, kad tarp jų nebuvo stokojančių asmenų, nes tie,  kurie turėjo žemę ar namus, juos parduodavo, o gautus  pinigus atnešdavo  ir padėjo apaštalams prie kojų,  apaštalai pinigus išdalydavo visiems, kam reikėjo“.

 Jie negyveno komunoje

 Tzedakah buvo daugiau nei reikia, taip kad jei kas nors turėjo poreikių, viršijančių savo paties  galimybes juos patenkinti, kiti duodavo jiems padengti tą poreikį. Tarp jų nebuvo vargšų. Jei jūs buvote  netikintis ir stebėjote viską  iš šono, tai buvo gera proga patikėti  Jėzumi?

 Išlaisvinti iš šventyklos sistemos, jie turėjo laisvę tenkinti aplinkinių poreikius. Jie davė tiems, kuriems to reikia, įskaitant vadovus. Tai reiškia, kad  dešimtinę, ir visas aukas prarijo teisumas, prarijo davimo/dovanojimo gyvenimo būdas.

 Kalbant apie praktinę pusę, daugelis iš mūsų ir toliau naudoja 10 % kaip pradinę davimo atskaitos tašką.

 Ir kaip anuomet eilinis žydas, kuris iš viso duodavo apie 22% dešimtinės ir aukos, kaip minėta anksčiau, taip ir šiuolaikiniai „davėjai“, kurie gyvena ir duoda pagal Dvasią ir iš esmės. Tačiau NT dovanojimas yra daug daugiau nei pinigai, tai  laikas, investicijos į santykius, įgūdžiai ir ištekliai!

 Paulius 1 Korintiečiams 16:2 rašė: „Kiekvienas kas savaitę teatideda kiek nors iš to, kaip Dievas juos palaimino“. Nebėra išorinių taisyklių, nurodančių, kada ir kiek duoti. Kristus persikėlė į mūsų vidų. Jo Žodis yra neaiškus, todėl turime eiti su Juo, kad išsiaiškintume šiuos dalykus. Jūs pats ir Kristus jumyse nusprendžiate, kokią sumą atidėti ir kam ji bus skiriama.

Tzedakah – teisumas/labdara, išreiškiamas dovanojant žmonėms, o ne pastatams.

 Paulius nustatė prioritetus, kaip rašiau praėjusią savaitę, laikydamasis tzedakah – jei žmogus nepasirūpina savais, jis yra blogesnis už netikintįjį. Namai ir šeima yra pirmoje vietoje kaip teisingumo prieš Dievą ir žmones išraiška. (I Timotiejui 5:8)

 Už šeimos ribų yra žmonės, su kuriais bendrauji: „Darykime gera visiems, o ypač tiems, kurie yra Dievo namiškiai“. Tai rodo, kad turime būti dosnūs visiems, bet tie, kuriuos pažįstame Kristuje, turi didesnį prioritetą nei aplinkiniai netikintys. Galatams 6:10

 Ir: „Kas vogė, tegul daugiau nevagia (vertikalus teisumas pas Dievą), bet tegul dirba sąžiningai, kad turėtų ką duoti vargstantiems (horizontalus teisumas su žmogumi). Efeziečiams 4:28

Tzedakah yra įaustas visose evangelijose ir laiškuose, pamatysite, jei jo ieškote. Kad būtume teisūs su Dievu, turime būti teisūs su savo artimu: „Tiek, kiek tai priklauso nuo tavęs būk taikoje su visais“. (Kai kurie neleis tau būti taikoje su jais, bet tai jau jų atsakomybė) Romiečiams 12:18

 Dovanoti/duoti

 Pagrindinės NT davimo instrukcijos yra pagrįstos tuo, apie ką kalbėjau pastarosiomis savaitėmis. Visa tai veda į II Korintiečiams 8 ir 9 skyrių, kur Paulius pateikia dovanojimo principus.

Antrajame laiške Korintiečiams 8:5 jis kalba apie makedoniečius, kurie pirmiausia atidavė save Viešpačiui, o paskui davė pinigus Pauliui, kad šis duotų vargšams Jeruzalėje. Pirmiausia jie atidavė save Dievui, paskui Pauliui. Kadangi mes pirmiausia atiduodame save Dievui, ką jis patiki į mūsų rankas, tai priklauso nuo Dievo.

 Jis vadina davimą malone: „Kadangi jūs esate kupini tikėjimo, žodžio, pažinimo , visokeriopo uolumo ir meilės mums būkite pertekę ir šios malonės.“ II Korintiečiams 8:7

Tada Paulius pateikia principus, kurie sutampa su Jėzumi ir Tzedakah:

Jeigu norite duoti, darykite tai, bet  priimtina duoti  pagal tai, ką turite, o ne duoti to, ko neprivalote duoti. Mūsų troškimas nėra, kad kitiems tektų lengvatos o jums naštos“. II Korintiečiams 8:11-14

 Jei laikotės principo grįžti prie dešimtinės, asmuo, duodantis dešimtinę ar auką, atideda tai Viešpačiui, o tada grąžina sau arba kitiems. Niekur Dievas nenori, kad žmogui būtų užkrauta finansinė našta vien tam, kad palengvintų kažkieno poreikius.

 9: 6-12 Paulius užbaigia savo mintis apie davimą,  10 eilutėje jis teigdamas:

 „Tas, kuris duoda sėklą sėjėjui, duoda ir duonos jūsų maistui ir padaugina jūsų pasėtą sėklą“.  7 eilutėje jis sako : "...kiekvienas žmogus, tegu duoda , kaip jis nutaręs savo širdyje, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas , nes Dievas myli linksmą davėją."

Dievas iš tikrųjų parūpins mums sėklos sėjai ir duonos mūsų maistui. Ieškok. Tegul Kristus jumyse apreiškia, kokia dalis yra sėkla, o kas – duona.

1980 m. kažkas mums davė pinigų nuomai. Tą dieną mums tai buvo „papildomos lėšos“, todėl išsiuntėme ją draugams misionieriams. Bet jau po 2 dienų buvau atleistas iš darbo dėl darbo vietų trūkumo (dirbau  kraštovaizdžio tvarkyme). Tų pinigų mums reikėjo nuomai, bet buvome juos jau buvome atidavę. Dievas juos skyrė mūsų duonai, bet mes manėme, kad tai sėkla. Neduok savo duonos, bet ir nevalgyk savo sėklos.

Luko 6:38 Jėzus pasakė:

 "Duok, ir tau bus duota; Gerą saiką, suspaustą, supurtytą, su kaupu, jie įdės tau į glėbį. Nes ta verte, kurią įdedi (duodamas), ji tau bus atmatuota. “ („Įdės tau į glėbį“ – graikų kalba)

Jėzus pasakė tiek daug žodžių, kad davimas įeina į jūsų ateitį, kad patenkintų jūsų prireikus. Pagalvok apie tai. Jei išleisite pinigus maistui, jų nebėra amžiams. Bet kai gyvename tam, kad duotume, tas davimas įeina į mūsų ateitį, kad patenkintų mus prireikus.

 Tikiuosi, kad ši serija buvo jums palaiminimas. Turiu seriją, kurioje nagrinėjama „Subalansuota biblinė gerovė“, jei domina. Ir kaip visada, jei galiu kuo nors padėti, rašykite man el.laišką. Gyvenk, kad duotum. Jūs turite Kristų savyje, todėl jūs ir Jis dabar turite nuspręsti, ką jūs ketinate daryti.

 Dievo Žodis yra sąmoningai neapibrėžtas, todėl turime vaikščioti su Juo, Žodžiu ir Dvasia, kad žinotume, kaip pritaikyti Jo valią. NT davimas  nereiškia, kad kas nors būtinai turi paduoti jums kibirą jums  po nosimi ir dar pakaltinti, kad neduodate. NE. Turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, savo auką, savo biudžetą, savo skolas, jūs ir  Kristus mumyse turime tai išsiaiškinti. Tai vadinama mokininyste ir tai yra antgamtinis procesas. Meldžiuosi, kad būtumėte pertekę  šios malonės, kaip meldėsi Paulius.

 Paskutinė mintis – gyventi dovanojimo gyvenimą yra daug daugiau nei pinigai. Tai laikas, talentai, ištekliai, reikia gyventi taip, kad pirmiausia būtume dosnūs savo šeimai, tada Dievo namiškiams, o paskui – kitiems.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol,  palaiminimai, Džonas Fenas