Turite klausimų apie šabą? 3 iš 3

 Questions about the Sabbath? #3 of 3

Sveiki,

Aš dalinuosi, kaip Jėzus yra mūsų šabo poilsis, ir viskas, ką darome natūraliai, pavyzdžiui, laisva diena, yra mūsų poilsio Kristuje pavyzdys. 

 Kitas tipažų pavyzdys būtų drabužiai – kai Viešpats Dievas pagamino pirmuosius drabužius Adomui ir Ievai, jie buvo  ateities pavyzdys. Pradžios 3:21 sakoma, kad Viešpats

Dievas padarė pirmuosius drabužius, konkrečiai nurodant, kad jie buvo pagaminti iš gyvūnų odų. Gyvuliai buvo pirmoji kraujo auka, dengianti žmogaus nuogumą, kaip laikinas paskutinės Viešpaties Dievo aukos ant kryžiaus paveikslas.

 

Todėl kiekvieną kartą, kai apsirengiame, primename, kad Dievas kaip pradžioje taip ir dabar  uždengia mūsų nuogumą. Ar nenuostabu, kad žmogus iškraipė pradinį drabužių tikslą, kad jis būtų garbinamas, o dažnai – sukurtas kaip kažkas, kad NE visiškai paslėptų žmogaus nuogumą?

 

Kalbant apie mūsų temą, laisvą dieną mes kartojame tikrąją poilsio prasmę, kuri atsirado tada, kai Dievas atsiuntė savo Sūnų sudaryti taikos, sutaikindamas mus su savimi, kad būtume visiškame šabo poilsio Jame. Tiesiog būti.

 

Tikėjimas nėra problema. Tikėjimas yra iš dvasios ir Dvasios,

Taigi tikėjimo negali paliesti velnias. Pagalvokite, kad tikite ir pažįstate Jėzų. Šėtonas negali to paliesti. Demonas puola mūsų sielą, mintis ir emocijas, bet negali paliesti mūsų dvasios. Taigi ne tikėjimas problema, mes dirbame , kad įžengtume į Jo poilsį, nutraukdami savo pastangas. Stengiamasi įeiti į poilsį, įeiti į ramybę. Tai yra mūšis.

 

Kodėl jis sako dirbti, kad įeitų į poilsį prieš pat mums pasakydamas apie Dvasios kardą 12-13 eilutėse? Atsakymas yra tas, kad įėjimas į Jo poilsį yra susijęs su tikru asmeniu, o ne ritualų ar formulių rinkiniu, kad paskatintume Dievą ar pasistengtume, kad būtume geriau su Juo. Čia jis rašo apie tikrąją Jėzuje randamą ramybę, o Dievo Žodis, apie kurį jis rašo, yra ne skyrius ir eilutė, o Žodžio Asmuo, Viešpats Jėzus:

 

"Nes Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Perveriantis net iki sielos ir dvasios, sąnarių ir čiulpų atskyrimo ir teisiantis širdies mintis bei ketinimus. Nieko nėra paslėpta, viskas yra atviri ir nuogi prieš akis To, su kuriais turime bendradarbiauti. Matydami, kad turime tokį vyriausiąjį kunigą, įžengusį į dangų, Jėzų Kristų teisųjį....drąsiai eikime prie sosto (Tėvo) priimkime gailestingumą ir malonę“. (iš dalies 12-16)

 

Hebrajams 4 pateikiama visa mūsų sabato poilsio Kristuje visuma. Jis yra 7-osios šabo dienos išsipildymas. Jis yra šeimos, susirinkusios laisvadieniui, išsipildymas. Jis yra kiekvienos aukos, paaukotos senais laikais, kad atneštų taiką ir susitaikymą tarp Tėvo ir garbintojo, išsipildymas.

 

Kai atiduodame savo rūpesčius Viešpačiui, kai atsisakome visų ritualų ir formulių, suvokdami, kad negalime daryti didesnio poveikio Tėvui, nes Jis jau atidavė mums savo viengimį Sūnų, mes ilsimės. Mes esame ramūs. Mes gyvename tarsi gyvenimo upėje, tekančioje Jame, žinodami, kad Jis parūpino viską mūsų gyvenimui ir pamaldumui, ir viskas, ko Jis nori, yra tai, kad eitume su Juo tame poilsyje, toje ramybėje...

 

O kaip šabo įsakymas yra amžinas įsakymas?

Paskutinį klausimą dažnai iškelia tie, kurie nori nekreipti dėmesio į Jėzaus darbą ant kryžiaus, kad suteiktų mums tikrąjį šabo poilsį, ir tai, kad Dievas įsakė Izraeliui, kad šabas būtų amžinas įsakymas. Tai ypač ryšku tarp mesijinių krikščionių ir 7-osios dienos adventistų. Viena panaudota ištrauka yra Išėjimo 31:13 ir 16:

 

„...laikysite mano šabo dienas, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas...“

„...laikytis šabo per savo kartas; tai amžina sandora“.

 

Galėčiau iškelti pirmąją Biblijos aiškinimo taisyklę – suprasti, kam buvo kalbama, taigi kam galioja įsakymas. Šiuo atveju Dievas kalba su Izraeliu maždaug 1400 m. pr. Kr., o ne su pagonių tautomis ar Naujojo Testamento žmonėmis. Bet net ir tai pasakius, ši ištrauka vis tiek galioja mums per Jėzų.

 

Būtent tame teiginyje, kad šabas yra amžina sandora, mes randame Jėzų. Nes Jėzus yra šabas, o JIS švenčiamas amžina. Amžinai. Įėjimas į Jo poilsį yra amžinas. Šis teiginys Išėjimo knygoje yra amžinojo šabo teiginys, randamas Kristuje Jėzuje, šabo Viešpatyje ir Valdytojuje. Tai amžina sandora.

 

Tai turėtų atnešti ramybę visiems, kurie kovoja ir galvoja, ar po 10 000 metų jie gali sukelti maištą danguje ir prarasti savo išgelbėjimą – jie nesugeba pripažinti, kad mūsų visa dvasia, siela ir kūnas yra pagaminti iš dangiškos medžiagos, su velniu susidorota ,ir  mes amžinai būsime viena su Viešpačiu. Nėra galimybės maištauti, nes jos tiesiog daugiau nebėra mumyse. Jėzus yra mūsų amžina poilsio sandora.

 

Kaip mes patenkame į tą poilsį?

Laiške Filipiečiams 4:6-7 mums paaiškinama, kaip įeiti į tą šabo poilsį.

 

„Nebūkite niekuo susirūpinę (nereikia nerimauti, bijoti) . Bet visuose dalykuose malda ir prašymu su padėka jūsų prašymai tebūna žinomi  Dievui (Tėvui). Ir Dievo (Tėvo) ramybė, kuri viršija bet kokį supratimą, išsaugos jūsų širdis ir mintis Kristuje  Jėzuje“.

 

Daugelį metų po maldos jaudinausi ir bijojau taip pat, kaip ir prieš pradėdamas melstis. Tada vieną dieną supratau, kad Šventąjį Raštą reikia priimti kaip įsakymą, o ne kaip skaitymo medžiagą ar pasiūlymą.

 

Pirmas žingsnis: liautis nerimauti dėl bet ko.

 

Priėmiau tai kaip įsakymą. Pradėjau nesimelsti tol, kol nesusitvarkiau su baime ir rūpesčiu. Viena problema, pasukusi mano gyvenimą šia linkme, buvo susijusi su situacija darbe, su bažnyčia, kai buvau Biblijos mokyklos direktorius. Auditorijos stiliaus  bažnyčia iš prigimties yra politinė, nes joje modeliuojama federalinė Izraelio vyriausybė, kurią įsteigė  Jethro , kaip skaitome išėjimo 18, su vyresniaisiais ‚kapitonais“ virš  1000, 100, 50 ir 10 žmonių.  Ji negali būti nepolitinė, kai visos   teritorijos yra saugomos  ir pastatomos viena ant kitos, tai panašu į politines struktūras.

 

Tiesiog tokia situacija,  mane žodžiais užpuolė kažkas iš personalo, sukėlė nerimą ir baimę. Bet aš buvau pasiryžęs „nieko nesirūpinti“, kol dar neprašiau Tėvo. 2 ar 3 savaites stengiausi tai kartoti mintyse. Blogiausias scenarijus, kad prarasiu darbą dėl melagingų kaltinimų, kilusių iš godumo užimti pareigas ir biudžeto departamento pinigų, kartojosi mano galvoje. Kaip aš aprūpinčiau savo šeimą? Ką darytume? Ar galėsime tęsti vaiko mokslą krikščioniškoje mokykloje? Ir dar daug daugiau.

  Maždaug po 2 ar 3 savaičių kiekvieną klausimą vieną po kito Viešpats atsakė. „Viešpats nenuvedė mūsų taip toli, kad nuviltų“ ir supratau, kad Jis visada mumis rūpinosi. Taip buvo susidorojama viena po kitos su visomis baimėmis. Pagaliau išsivadavęs iš baimės, aš pateikiau prašymą Tėvui, ir staiga mane apėmė ramybė. Ramybė tekėjo iš mano dvasios  iki sielos, manyje tiesiog burbuliavo  ramybė ir džiaugsmas... ir problema buvo išspręsta man nieko nedarant.

 

Reikia dirbti ,kad patektum į  Jo poilsį, ir tai daroma nutraukus savo darbus. Turėjau nustoti nerimauti ir baimintis. Jėzus yra šabo Viešpats. JIS YRA tas poilsis. Jokios formulės, tik pokalbio santykiai ir darbas  su gyvenimu kuris yra mūsų  širdyje, nes to reikia, kad galėtume augti Jame. Poilsis.

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas