Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Jūsų dvasinio žmogaus savybės 2(3)

 John Fenn, Qualities of Your Spirit Man #2 of  3 

Sveiki ,

Tikiuosi, kad nagrinėdami savo dvasios žmogaus savybes galėsime  žinoti, ar kažkas yra iš Dievo, ar iš mūsų. Anksčiau nemačiau mokymo apie žmogaus dvasią, išskyrus tik apie neatgimusios iš naujo  dvasios požymius. Taigi čia yra


daugiau dalykų apie iš naujo atgimusios žmogaus dvasios savybes, pateiktų jūsų svarstymui:

 "Ir jis pasisuko ir priekaištavo jiems sakydamas:" Nežinote, kokios esate dvasios. " Luko 9:55.

Šis teiginys yra susijęs su mūsų tema, nes mūsų dienomis yra daugybė tokių pat, kaip ir tie mokiniai. Kontekstas yra tas, kad Jėzus turėjo greitai vykti į Jeruzalę, o kai kurie norėjo, kad Jis liktų pernakvoti su jais, ir įsižeidė, kad atsisakė jų pakvietimo. Jokūbas ir Jonas paklausė, ar jie turėtų nuleisti ugnį iš dangaus ant kaimelio, kaip padarė Elijas, bet Jėzus sakė, kad jie nežino, kokios dvasios jie yra, nes Jis atėjo gelbėti žmonių, o ne pražudyti.

 

Mums vis dar tebėra išganymo laikas, šiandien yra išganymo diena. Mes negyvename Senojo Testamento laikais ir nesielgiame tai, kaip  jie tada elgėsi su opozicija. Jis leidžia žmonėms nukentėti dėl savo veiksmų pasekmių, tačiau nesiunčia ugnies tiems, kurie šiandien priešinasi Viešpačiui.

 

Tačiau kaip  Jokūbas ir Jonas - „griaustinio sūnūs“, taip jie buvo vadinami, žmonės gali susijaudinti savo dvasia ir norėti veikti. Svarbiausia žinoti, kad mes gyvename NT, o ne ST laikais, todėl reikia malonės ir kantrybės, o ne ugnies ir sieros. Dievas šiuo metu žmones ragina eiti  išganymo link, bet nesiunčia ugnies opozicijai. Turime žinoti savo dvasios žmogaus savybes ir žinoti, „kokie dvasios keliai“, kaip vaikščioti su Juo šiais NT laikais.

 

"Pažiūrėk į mano rankas ir kojas, kad tai tikrai aš. Paliesk mane ir pamatyk, juk dvasia neturi kūno ir kaulų, kaip tu matai mane turint." Luko 24: 39, pasakė prisikėlęs Viešpats, kai  pasirodo mokiniams. Atkreipkite dėmesį, kad jūsų dvasios žmogus neturi kūno ir kaulų, bet jūsų pašlovintas kūnas turės kūną ir kaulus. Tavo dvasios žmogus, būdamas Dievo paveikslu, užpildo erdvę tavo kūne, kad tavo dvasia turėtų rankas ir kojas, ir iš tikrųjų atrodo taip kaip tu tik jis yra išvaizda tobulas - pasaulio dalykai ir senėjimas neturi jokios įtakos žmogaus dvasiai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Jėzus pasakė ne „kūnas ir kraujas“, o „kūnas ir kaulai“. Jo šventas kraujas kadaise buvo išlietas dėl mūsų, kad sumokėtų už pasaulio nuodėmę.

 

„... tikri garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas ieško tokių žmonių, kurie Jį garbintų“ .... „Dievas yra Dvasia, o tie, kurie Jį garbina, turi garbinti dvasioje ir tiesoje“ Jono 4: 23–24.

 

Žodis „garbinimas“ yra „proskuneo“ ir reiškia „siųsti bučinius link“. Tėvas ieško žmonių, kurie išreikš meilę Jam, „bučiuos JĮ“, bet tik dvasioje  ir tiesoje. Tai reiškia iš jų dvasios, giliausios jų būtybės ir be jokių slaptų motyvų. Jėzaus dienomis, kaip ir mūsų dienomis, bučinys yra sandoros aktas. Bučinys į skruostą didelėje pasaulio dalyje yra draugystės sandoros bučinys, reiškiantis, kad  nesigėdysiu mūsų draugystės, neišduosiu, nenaudosiu ir nepiktnaudžiausi mūsų santykiais. Štai kodėl Judo išdavystė bučiniu buvo minima Mato, Morkaus ir Luko - tai buvo siaubingas ir žiaurus elgesys. Jo sandoros bučinys, kai jis išdavė Viešpatį, buvo tokio masto įžeidimas, kuris šiandien mums palieka sukrėstus.

 

Jūsų dvasia yra jūsų vidinė dalis,  deja, daugelis krikščionių garbina tik iš savo sielos. Dar liūdniau, kad daugelis garbina tik Viešpatį Jėzų, kai jis aiškiai pasakė, kad garbinimas pirmiausia skirtas Tėvui. Daugeliui sunku  garbindami Tėvą, nes laikosi netikslaus Jo įvaizdžio galbūt iš Senojo Testamento, o gal dėl pikto žemiško tėvo ar ganytojo. Bet mes turime garbinti iš savo dvasios - galime melstis ir dainuoti savo dvasia Jam, galime ir turėtume išlieti savo širdį skaidriai ir sąžiningai. Daugeliui žmonių, labiau linkusių veikti protu nei širdimi,  sunku „susisiekti“ su savo dvasios žmogumi, tačiau kai būsite vieni gerai apgalvokite, kodėl vaikštote su Viešpačiu, kodėl esate dėkingi. Ir iš  tos gilios vietos pradėkite Jį garbinti ...

 

"Tai dvasia, kuri teikia gyvybę, kūnas nieko negali. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia, ir  jie yra gyvenimas". Jono 6:63, Jėzus kalbėjo, kad  susitelkti  reikėtų į dvasinius dalykus, o ne savo kūną ar pasaulį. Vėliau Paulius rašė apie romėnių paprotį įpinti brangenybes į plaukus ir perukus, sakydamas, kad geriau puošti vidinį žmogų  dievobaimingais dalykais, nei išoriškai demonstruoti savo turtus. Mūsų dvasios žmogus daro mus gyvus, amžinąją mūsų dalį, palyginus šios žemės kūną , jis visai niekas.. Alkite žodžių, kurie kuria mumyse Gyvenimą, ir daro įtaką mūsų dvasiai. Viena diena Jo kiemuose yra geresnė nei tūkstančiai kitur. Turėkite tą prioritetą ir iš tikrųjų mylėkite tą Buvimą labiau nei bet ką kitą, ir priversite savo pasaulį suktis aplink tą meilę ir Jo Artumą.

 

Iš Jono 11:33 ir 13:21 „Jis sudejavo dvasioje“ ir „Jį buvo sunerimęs dvasia“. Pirmasis kartas buvo tada, kai Jis pamatė Mariją verkiančią dėl savo brolio Lozoriaus mirties, o antrasis - kai Jėzus suprato ,kad artėja Jo išdavimo laikas

 

 

 

Draugo mirtis, draugo išdavystė. Mūsų protas gali suvokti tą nuoskaudą, tą svorį, sunkumą, kuris atsiranda  mūsų dvasioje. Kartais Tėvas tai naudoja kaip signalą, kad mums reikia melstis dvasia ir už ką nors ar kovoti dvasinę kovą. Kartais tai yra draugo naštos pakėlimas, kaip Jėzus prikėlė  Lozorių, tuo nuėmė  naštą nuo Marijos ir Mortos (Lozorius ir jo pajamos bei turtas išliko jų būsto, maisto ir gyvenimo šaltiniu).

 

„... jo dvasia  buvo sujaudinta, kai jis pamatė visą miestą, pilną stabų“.  „Paulius buvo slegiamas  dvasioje ir paliudijo ...“ ir „... Paulius dvasioje ketino eiti ... į Jeruzalę“. Be to, „Aš einu dvasios surištas į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks ...“ Apaštalų darbų 17:16; 18: 5; 19:21; 20:22

 

Šios eilutės parodo tai, ko daugelis savo pačių emocijos priskiria dvasiai. Paulius buvo sujaudintas ar išprovokuotas savo dvasia matydamas stabmeldystę. Jis suvokė tai savo sieloje. Kartu dvasia ir siela sujudo ir jis veikė. Mes galime pavadinti tą „teisų pasipiktinimą“, šventu pykčiu ar provokaciją dėl tų blogų dalykų, ką jis pamatė . Taip pat sakoma, kad Paulius buvo „prislėgtas“ savo dvasia ir liudijo. Pirmiausia jis liudijo žydams, gyvenusiems tokioje klaidoje, ir tada nuėjo prie Marso kalvos kalbėti  miesto vadovams.

 

Jis buvo „surištas dvasioje“ keliauti  į Jeruzalę. Yra atvejų, kai giliai viduje žinome, kad žinome, jog turime daryti „tą dalyką“ ir taip turi būti dabar. Tai gali būti toks pat menkas dalykas, kaip projektas prie namo, kurį Viešpats ragina jus savo dvasia ryte padaryti, ką planavote popietei, tačiau jūs paklūstate nežinodami kodėl. Tada netikėtai tą popietę jus pašaukia arba užsuka draugas, užtrukęs visą popietę. Tėvas įpareigojo tavo dvasią atlikti darbą anksčiau, nes žinojo, kad tavo popietė bus užimta.

 

Gali būti, žinote, kad žinote, jog privalote dalyvauti laidotuvėse, vestuvėse ar kitame renginyje - esate prislėgtas savo dvasioje, surištas savo dvasioje dalyvauti. Paulius nežinojo, kas jo laukia, bet žinojo, kad turi vykti į tą kelionę ...

 

Daugelis žmonių išprovokuoti  savo dvasioje kalbėti apie neteisybę. Bet vis dar reikia tvarkos ir išminties, kaip parodė Paulius - pirmiausia jis nuėjo pas žydus, paskui pagonis. Jis laikėsi tvarkos kaip ir su kuo dalintis tuo, ką jautė savo dvasia. Jis nesielgė  įnirtingai nepratrūko pamokslauti teismų.

 

Kitą savaitę baigsiu kalbėdamas apie kai kurias mūsų dvasios savybes, kurių galbūt nesuvokėte, kad jos yra jūsų dvasios .... iki kitos savaitės,

 

Laiminu,

John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.