Garbės stygius, kodėl byra visuomenė. 3 dalis, Ką jie galvoja?

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Apreiškimo 11:18 sakoma: „Tautos įširdo...“. Kadangi laikas juda galutinio Jėzaus sugrįžimo link, pamatysime kaip tas pyktis augs. Jis taps visuomenės ir, kaip yra sakoma, visų tautų pagrindiniu veiksniu.

Taip pat prisiminkite Mato 24:12, kur sakoma: „Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.”

Jėzus šioje eilutėje pasirinko labai specifinius žodžius, kuriuos skaitome lyg jie būtų iš šiuolaikinių žinių. Graikiškas žodis neteisumas yra anomian, kilęs iš anomos, iš kurio gauname ‚priešiškumas‘, o TAI yra: teisingos valdžios nepaisymas, pasipiktinimas, pyktis. Priešiškumas – tai yra įstatymų nepaisymas, bei pyktis dėl tradicijų įsigalėjimo, dėl to žmonių meilė atšals.

Jėzaus naudojamas žodis meilė yra agapao – besąlygiška meilė, o žodis atšals reiškia ‚pūsti, kad atšaltų‘, naudojamas aprašant, kaip kažkas pučia į savo karštą sriubą dubeny arba į kavą puodelyje, kad šiek tiek atvėstų.

Šis procesas, kaip sako Jėzus, vyks paskutinėmis dienomis. Kadangi įsigalės priešiškumas ir valdžios (įstatymai, tradicijos, papročiai) nepaisymas, daugelio besąlygiška meilė palaipsniui atšals, kaip pučiant į kažką karšto. Taip aprašomas palaipsninis priešiškumo vėjų, pučiančių į žmonių meilę, kad ją atvėsintų, procesas.

Tai reiškia, kad tie, kurie vaikšto su Dievu, išsiskirs kaip meilės žmonės, ir tas skirtumas tarp tų kurie myli ir tų kurių meilė atvėso, taps vis akivaizdesnis. Jie pažins mus iš meilės!

Agapė yra besąlygiška meilė, o į besąlygiškos meilės kokybę įeina nuolaidžiavimas vienas kitam, kantrybė, gerumas, švelnumas, noras, kaip mes sakome: „duoti kelią“, kas reiškia, kad nors ir galėtum atsakyti tuo pačiu, renkiesi išlikti ramus ir elgtis teisingai. Ši žmonėms ir tautoms būdinga savybė palaipsniui išnyks, kaip ir pučiant į karštą sriubą dubeny, sriuba palaipsniui atvėsta. Tačiau mūsų meilė augs mūsų širdyse, dėl tos priežasties tapsime aiškiai pastebimi aplinkinių – paprasčiausiai dėl to, kad mūsų meilė neatvės. Nuostabu!

Pradėjome nuo Romiečiams 1:21 ir 28

Šios eilutės mums kalba, kad yra žmonių, kurie nenori pažinti Dievo. Jie nenori Jo pripažinti kaip Dievo (Kūrėjo). Taigi, kadangi jie Jo nenori, Jis leidžia jiems mąstyti tuščias - visiškai bedieviškas mintis. Jie to ir norėjo, taigi Jis privalo juos gerbti, nes tai susiję su laisva valia.

Paskaitykite kaip mąsto žmogus savo mąstyme atmetęs Dievą, tai labai panašu į naujienų antraštes arba filmo, ar televizijos programos turinį.

Romiečiams 1, 28-31: „Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.“

„Tai šmeižikai, (skleidžiantys paskalas), nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi (naujomis formomis) piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.“ (Išpėstinė Versija)

Iš viso graikų kalboje yra paminėtos 23 ydos, per daug, kad išsamiai jas čia išnagrinėtumėm. Tačiau į keletą žodžių, šiame trumpame tyrime, verta pažvelgti išsamiau, nes minėtini žodžiai tobulai aprašo tai, ką šiandien pastebime daugelyje žmonių.

Pirmiausia – jie atmeta Dievo idėją, ir tai, kad Dievas yra Kūrėjas (evoliucija). Žodis ‚netikęs‘ posakyje „netikęs išmanymas“, graikų kalboje yra adokimon, paraidžiui tai reiškia - neišlaikęs išbandymo. Tai stulbinantis teiginys, reiškiantis tai, kad: „Žmogus bandė Dievą ir Jo nepatvirtino.“ Kitaip tariant, savo mintyse jie testavo Dievą ir Jį atmetė.

Pagal kitus aprašymus:

Kai tik žmogus savo mintyse ėmęs testuoti Dievą, Jo nepripažįsta, jis pradeda mąstyti visiškai su Dievu nesusijusiomis mintimis:

Netinkami ir atstumiantys dalykai, gr. kathekonta, sudaryta iš kata – ‚blogas‘ ir heko – ‚būti dabartyje‘. Taigi netinkamų ir atstumiančių dalykų darymas reiškia, kad ne tik jie tai daro, bet pats jų buvimas neša blogį. Kur tik jie – ten blogis.

Kitas aprašymas apie žodį „apkalbos“, graikiškai reiškiantį slaptumą ir šutves, panašiai, kaip aukštosios mokyklos grupelės, į kurias susiburia vienas į kitą panašūs žmonės: sirgaliai, atletai, vunderkindai, lopai, grubi ‚chebra‘ ir panašiai. Susiformuoja slaptos grupelės, neįsileidžiančios kitų. Tokia, šiuo atveju, yra žodžio „apkalbos“ reikšmė. Tai bedieviškumo, kontraversiškumo žymė.

Taip pat, atvirai apie žmones meluojantys bei juos kaltinantys - ‚šmeižikai‘. Žodis ‚įžūlus‘ graikų kalboje atitinka žodį hubrizo, iš jo kyla žodis hubris, reiškiantis perdėtą išdidumą ir aroganciją. ‚Pagyrūniškas‘ kilęs iš alazonas, reiškiančio šlaistytis aplink, kaip kad daro pretendentai, arba į save susitelkę pagyrūnai, kuriems gyvenimas yra vien tik jie patys – narcizai.

Turiu pažymėti 31 eilutę: „...neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi“, kuri būtų geriau suprantama, jeigu būtų išversta pažodžiui, kaip yra padaryta Pataisytoje Standartinėje Versijoje: „...kvaili, nepatikimi, beširdžiai, kietaširdžiai.“

Jeigu tai nėra daugelio šių dienų žmonių aprašymas, tai nežinau kas tada dar galėtų būti? Be to, tai paaiškina kaip jie tokiais tampa.

Šio – 3 dalies tyrimo tikslas buvo perteikti supratimą, kas darosi visuomenei ir kodėl blogis, atrodo, tampa vis blogesniu. Kai kurie žmonės pačiame Kristaus kūne jau aiškiai skiriasi vieni nuo kitų. Vieni, kaip likutis - tampa pusiausvyrą išlaikančia šerdimi, tokie iš tiesų vaikšto su Viešpačiu, kiti – neturi pusiausvyros ir yra susitelkę į dalykus kurie išskiria, o ne vienija. Kaip matėme aukščiau, kai daugumos meilė atšals, mūsų meilė klestės. Susidarys pastebimas skirtumas tarp netikinčiųjų ir tikinčiųjų. Mūsų meilė augs, jeigu mes augsime Kristuje, tuo tarpu kitų – esančių aplink mus – meilė atšals.

Norėčiau persakyti tai, ką pastebėjo mano draugas Styvas: Tikėjimo bendrystė nereiškia, kad mes su viskuo sutinkame. Tai reiškia, kad esame pakankamai brandūs, jog atidėtumėm į šalį mus išskirti galinčius dalykus tam, kad susitelktumėm į Tą, kuris yra mūsų bendrystė – Viešpats Jėzus.

Daugiau nebeužimkime sėdinčių ant tvoros pozicijos – neapsisprendusių, kur mes esame su Dievu. Susitelkime į meilę, plėskime tą meilę – Dievui ir žmonėms!

Kitą savaitę apie chronologinę savaitės, vedančios prie kryžiaus ir prisikėlimo, tvarką, ir dėl ko visa tai.

Būkite palaiminti,

John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com