Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Būti Dvasiniu arba būti krikščioniu. 6 dalis

John Fenn, 2014 m. spalio mėn. 11 d.,

Sveiki,
Pirmiausiai aš apibendrinsiu šitą seriją, o po to pasidalinsiu kai kuriais dalykais apie tai, ką man pasakė Viešpats apie Kristaus kūną.

Šioje serijoje aš kalbėjau apie dvasinius žmones: tuos, kurie vadina save krikščionimis, bet iš tiesų nėra krikščionys. Jėzus sakė, kad paskutinę dieną bus daug tokių, kurie vadins Jį Viešpačiu, skelbdami, kad judėjo charizmatinėse dovanose: pranašavo ir išvarinėjo demonus. Jie taip pat tvirtins, kad darė darbus skirtus Jam, tačiau Jis pripažins, kad Jis niekada jų nepažinojo ir jie iš tiesų gyveno kaip neteisieji.


Aš dalinausi apie gnosticizmą, kurį mes šiandien matome visur. Tai demono įkvėptas mokymas, kad žmogus gali būti dvasinis, tikėti Jėzumi, bet gyventi nuodėmingą gyvenimą, nes kūnas yra iš esmės blogas, o dvasia yra iš prigimties gera ir išgelbėta, todėl tu gali gyventi nuodėmingai, nes esi iš naujo gimęs krikščionis. Tai reiškia, kad mūsų tarpe yra žmonių, kurie vadina save charizmatais, teigia, kad pranašauja, išvarinėja demonus ir daro gerus darbus dėl Viešpaties, nors pagal Jėzaus mokymą apie netikrus brolius Mato 7:15-22 – Viešpats jų nepažįsta.

Aš pasidalinau šiek tiek istorija, kad Didysis Paliepimas yra pagrįstas santykiais, apie tai, kad kiti stebi ir daro tai, ką Jis įsakė mums daryti, ir apie tai, kaip surinkimui (bažnyčiai) persikėlus iš namų į auditorijas įsigalėjo graikų mąstysena, pakeitusi santykiais pagrįstą tikėjimą į koncepcijas ir principus. Ir dėl to mes dabar turime „tikinčiuosius“, kurie iš tiesų nėra gimę iš naujo Jėzaus mokiniai.

Jei asmuo yra iš tiesų atgimęs, Naujasis Testamentas nurodo, kad jo gyvenimas keisis jam panašėjant į Kristų. Jei pažiūrėsite į nuodėmes, išvardintas Efeziečiams 4 skyriuje, su kuriomis efeziečiai kovojo, pradedant seksualinėmis ir baigiant vogimu, tampa aišku, kad žmogus gali būti krikščioniu, bet kovoti su nuodėme. Esminis indikatorius yra progresas ir augimas toje kovoje įveikti nuodėmes.

Kai žmogus skelbia, kad jis yra krikščionis, tačiau jo gyvenimo būdas yra nuodėmingas, tuomet, kaip mokė Jėzus, reikia teisti žmonių jų gyvenimo vaisius. Neteisti jų širdies, bet teisti jų gyvenimo vaisius.

1 Jono 3:1-3 sako: „Dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra. Kiekvienas, kas turi Jame tokią viltį, skaistina pats save...“

Yra daug dvasinių žmonių, skelbiančių, kad jie pažįsta Viešpatį, tačiau jie neskaistina savo gyvenimų, todėl, kad neturi tos vilties savyje – jų gyvenimo būdas ir krikščioniškas augimas nėra motyvuojamas tuo, kad jie nori matyti Viešpatį. Jie myli pasaulį ir viską, kas yra jame, ir nori būti panašūs į pasaulį, o ne Jį.

Žmonės domisi ir klajoja..
Maždaug prieš 10 metų viename namų surinkime šlovinimo metu staiga per uždarytas stiklo duris iš dešinės įėjo Viešpats. Jis atsistojo šalia manęs tuo metu, kai aš sėdėjau garbindamas.

Jis iškart ėmė kalbėti apie tai, ką aš matysiu Kristaus kūne ateinančiais metais, bet, kol Jis man kalbėjo, viena moteris atsistojo ir ėmė labai garsiai šlovinti iš visos širdies, tačiau jos balsas skambėjo kaip brėžimas nagais per lentą – siaubinga! Jos balsas buvo toks, kokį turėjo girdėti tik jos dušo kabina, ir tai man labai trukdė.

Aš pertraukiau Viešpatį ir paprašiau, kad Jis pasakytų jai nutilti, kad aš galėčiau susikaupti ties Juo. Tai gali pasirodyti beširdiška ar pernelyg drąsu, bet kai esi Dvasioje, viskas atrodo taip natūralu ir normalu, kad tu nesuvoki esantis Dvasioje, o buvimas šalia Jėzaus yra toks atpalaiduojantis, kaip buvimas šalia geriausio draugo. Štai kodėl Petras ant Atsimainymo kalno pasiūlė jiems pasistatyti palapines Mozei, Elijui ir jiems trims su Jėzumi – visa tai atrodo taip normalu, kad tu net nesupranti, jog esi Dvasioje.

Viešpats atsakė: „Aš to nedarysiu, nes tu nežinai, ką ji išgyveno ir per ką praėjo ir ji šlovina mane iš širdies. Jos balsas man skamba nuostabiai ir Aš siūlau tau pakoreguoti savo širdį, kad ir tau jos balsas skambėtų nuostabiai“. Oj. „Atsiprašau, Viešpatie, Tu esi teisus, tęski“.

Ir Jis tęsė kalbėti apie tai, kaip žmonės paliks surinkimus (bažnyčias), daugelis tų, kurie save laiko esančius smaigalyje, nes ieško pilnatvės Jame, bet jos neranda. Jis sakė, jog nutrūks draugystės, kadangi kai kurie pasiliko, o kai kurie išėjo, bet Jis pasakė, kad daugelis kurie paliks savo (tradicinį/ auditorinį ) surinkimą (bažnyčią), nežinos, ką daryti toliau, tačiau jie tiesiog nebegalėjo būti ten, kur jie buvo.

Per paskutinius 10 metų mes matėme daug krikščioniškų straipsnių antraščių apie tai, jog tradicinės bažnyčios praranda narius ir t. t., o mano elektroninio pašto dėžutė prisipildo laiškais žmonių, kurie ieško internete ką daryti toliau, ir žmonių, kurie jau yra girdėję apie mus ir apskritai apie namų surinkimą (bažnyčią).

2014 metais Viešpats aplankė mane 6 kartus, 3 kartus iš jų tarnavimuose, kuriuose kiti taip pat matė, jautė ar žinojo, kad Jis buvo ten ir jiems tarnavo, ir 3, kurie buvo skirti tiesiogiai man. Kiekviename iš tų 3 aplankymų ir 1 iš tų, kuris buvo namų surinkimo / tarnavimo metu, Jis kalbėjo apie dabartinį Kristaus kūną. Pirmą kartą šiais metais Jis pasakė tai, kas išdėstyta tolimesniame tekste ir po to kartojo šią pagrindę žinią kiekvieną kartą, pabrėždamas jos svarbumą. Toks kartojimas man yra kaip evangelijose Jo sakomas „iš tiesų, iš tiesų“, dvigubas „iš tiesų“ reiškia, jog tai yra ypatingai svarbu. Jis priminė man aplankymą prieš 10 metų ir pasakė:

„Klausyk, ką Dvasia sako surinkimui (bažnyčiai). Ateina laikas, ir jau dabar atėjo, mano žmonėms suprasti, kam jie priklauso“. Aš paprašiau pavyzdžio rašte, kad suprasčiau, ką tai reiškia, ir Jis pasakė: „Apaštalų darbų 4:23 kai Petras ir Jonas buvo išleisti iš kalėjimo, jie nuėjo pas savuosius. Jie žinojo, kam jie priklausė“.

„Dabar yra laikas Mano žmonėms žinoti, kam jie priklauso. Jie turėjo laiko (šiuos paskutinius 10 metų) klajoti šen bei ten, ištirti populiarius mokymus, kurie pakyla ir sugriūna tik tam, kad žmonės atrastų, jog jie nėra ilgalaikiai, daugeliu atvejų pašalinimo procesu atrastų kas jiems netinka. Daugelis klajojo, ieškodami kur jie priklauso, tik tam, kad daugiau suprastų, kur jie nepriklauso, nei kad kur jie priklauso“.

„Daugelis tų, kurie klajojo, kai kuriuos arba beveik visus paskutinius 10 metų ar daugiau dabar yra pasiruošę tikriems dalykams, tam, ką Aš tau pasakiau vasario mėnesį: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar, Aš judu santykiuose“. Tai reiškia, kad laikas Mano kūnui suaugti ir pažinti tikėjimą, žinoti mane, žinoti, kas jie yra ir kuo jie tiki. Tai augimo laikas daugeliui Mano kūne, nes vakaruose ateina laikai, kai tie, kurie galvojo, kad jie žino, kas yra tikėjimas, supras, kad jie nieko nežinojo apie tikėjimą, tik formules ir ritualus. Nes tie, kurie turi ausis klausyti, bus laikų priešakyje ir pasiruošę. Kiti turės sunkumų, nes jie atsiliko nuo to, ką jie jau suprato, kad turėjo daryti.“

Aš dalinsiuosi apie tai daugiau naujienlaiškyje maždaug spalio 20 dieną, taip pat kitu žodžiu, kurį Jis man davė, bet dabar...

Būti dvasiniu arba būti krikščionimi
Laikas esantiems Kristaus kūne nusimesti dvasingumą ir tapti tikrais, romiais (nuolankiais), užtikrintais Kristuje, bet visada norinčiais mokytis, prisitaikyti ir keistis. Kai Mato 25 skyriuje Jėzus pasakė, kad Jo sugrįžimo metu Jis ieškos surinkimo, kuris maitino alkanus, girdė ištroškusius, rengė nuogus, lankė ligonius ir kalinius, kontekstas buvome mes - namai, šeima, tikri žmonės - Jis nesakė, jog tai padarė bažnyčios kalėjimo tarnavimas, ar bažnyčios svečių priėmimo programa, ar bažnyčios rūbų programa. Jis sakė, jog MES darome tas paprastas užduotis pasirūpinti poreikiais tų, su kurias esame santykiuose. Tai paprasta, nuolanku ir labai panašu į mūsų Viešpatį, kai mes guldome savo gyvenimus vienas už kitą.

Buvimas dvasingu iškelia žmones virš viso to, nes jie per daug žino, jie per daug dvasiniai ir ginčysis be galo dėl savo požiūrio, darys didelius pareiškimus, ir niekada neatsiprašys bei neatsisakys aukštesnės pozicijos dėl taikos. Jėzaus mokiniai atsitrauks nuo arogancijos, atsisakydami prisijungti, net jei apie juos super dvasiniai mąstys blogai, tam, kad taptų labiau panašūs į Kristų.

Šis laikas yra virš mūsų, kaip Viešpats man pakartotinai sakė šiais metais, žmonėms reikia žinoti, kam jie priklauso, turėti rimtą požiūrį į tikėjimą ir turėti rimtą požiūrį į santykius. Daryti mokiniais mokant juos mūsų gyvenimo pavyzdžiu, laikytis ir daryti visus dalykus, kuriuos Jis mums įsakė.

Sekančią savaitę, kita tema, iki tada, būkit palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą