Moterys surinkime ir tarnystėje 1/2

 Women in Church and Ministry #1 of 2 John Fenn 

Sveiki,

 Tai labai dažnas klausimas, kurį gaunu, todėl pradėkime nuo Rašto pagrindo klojimo.

Pagrindas

Galatams 3: 28 Paulius sakė: „Nėra nei žydo, nei graiko, nėra nei vergo, nei

laisvo, nėra nei vyro, nei moters: jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje“.

 Kristuje nėra rasės, nėra socialinės padėties, nėra lyties, kurios mus išskirtų, nes visi esame vieningi Kristuje Jėzuje, nes tai yra mūsų dvasinio žmogaus lygmenyje. Dievo jėga remiasi mūsų dvasios žmogumi, kuris gimė iš Tėvo Dvasios. Savo dvasios lygmenyje mes esame lygūs ir viena Kristuje.

 

Tačiau ta dvasios lygybė yra žmogaus kūne, kuris gyvena natūralioje srityje, kur žmonės vertinami pagal lytį, rasę ir socialinį bei ekonominį lygį. Tada kyla klausimas: kaip elgtis lygybėje Kristuje pagal savo dvasią, kai gyvename visuomenėse, kurios nepripažįsta lyčių, rasės ar socialinės ir ekonominės padėties lygybės?

 

Didelis ankstyvojo surinkimo  klausimas, taip kaip ir dabar, susijęs su tuo, kiek mes elgiamės pagal savo laisves Kristuje, jei jos prieštarauja vietinei kultūrai ir papročiams? Kadangi laisvė ir lygybė Kristuje yra tiesa, ar mes puikuojamės savo laisve prieš kitus? O gal susilaikome nuo savo laisvės ir  laikomės vietinių papročių, kurie tą laisvę vienaip ar kitaip suvaržo? Prieš atsakydami į tai, pažvelkime, kaip Paulius subalansavo dvasinę lygybės tiesą su vietos papročiais ir kultūra.

 

Moterys Pauliaus gyvenime

 

Pripažindamas, kad Kristuje nėra nei rasės, nei socialinės padėties, nei lyties, Paulius taip ir elgėsi savo tarnystėje. Romiečiams 16: 2 Paulius sveikina moterį, vardu Phoebe iš Kenchrea (miestas netoli Korinto), kurią jis ten vadina diakone ten esančiame surinkime. 16: 7 jis rašo apie vyrą ir žmoną: „Sveikinkite Androniką ir Juniją .... kurie yra svarbūs apaštalų tarpe, ir kurie anksčiau už mane yra  Kristuje“.

 

(Junija buvo gerai žinoma apaštalė už Romos ribų  Romiečiams 16: 7. Jonas Chrysostomas 300 m. Po Kr. Rašė apie tai, kiek ji buvo žinoma savo laikais.)

 

Keturios Filipo dukterys yra pripažintos pranašėmis Apd 21, 9, o Lidija, tuo metu vieniša moteris, buvo Filipų surinkimo šeimininkė ir vadovė. Nors mano tikslas  čia nėra visiškai dokumentuoti šios tiesos, kuri Kristuje Paulius vyrus ir moteris, rasę ir socialinę padėtį laikė lygiaverte, bet dalintis tik tiek, kad būtų galima įžvelgti ankstyvojo surinkimo praktiką.

 

Bene žinomiausias pavyzdys būtų Priscilla ir Aquila, vyras ir žmona vadovai ir (namų) surinkimo  šeimininkai Romoje, o paskui Efeze. Tradicija sako, kad Akvila buvo vienas iš 70 mokinių, paminėtų Jėzaus išsiųstais Luko 10: 1, ir tų 70 tradicijų teigimu, jie buvo tarp 120 viršutiniame kambaryje Sekminių metu. Priscilla yra minima pirma 4 iš 6 kartų, kai Paulius apie juos rašo, gramatiškai nurodydamas, kad ji yra pagrindinė kalbėtoja.

 

Moteris apaštalė , diakonė ar  žymi mokytoja-tai nėra  taisyklės išimtis, nes Kolosiečiams 4:15 Paulius sveikina moterį, vardu Nimfa: „Sveikinimai visiems Laodekijos broliams, Nimfai ir surinkimui, kuris susitinka jos namuose “. KJV „ji“ buvo pakeista į „jis“, nes „King James Version“ paskelbimo dienomis jie nepritarė moterų vadovavimui.

 

Moterys buvo žinomos kaip vyskupės ir visose kitose vadovaujančiose pareigose, kaip matyti iš užrašų ant kapų , kurie patvirtinti archeologinias duomenimis, taip  pat ir surinkimo (bažnyčios) istorija.  Kai surinkimas  išsikraustė iš namų viduryje 300-ųjų, o ypač į 400-uosius metus, vyrai perėmė auditorijos struktūrą ir perkėlė moteris į mažesnius vaidmenis, jei tokių buvo iš viso buvo.

 

Paulius rašė  laiškus vyrams ir moterims kartu.

Paulius parašė savo bendruosius laiškus visam surinkimui, vyrams ir moterims kaip lygiaverčiams:

 

„Visiems Romoje esantiems, Dievo mylimiesiems, pašauktiems būti šventaisiais ...“ Romiečiams 1: 7

 

„Į Dievo surinkimui (bažnyčiai) Korinte, tiems, kurie pašventinti Kristuje, pašaukti būti šventaisiais ...“ 1 Korintiečiams 1: 2

 

„ Dievo surinkimui(bažnyčiai) Korinte su visais šventaisiais ...“ II Korintiečiams 1: 1

 

„ Galatijos surinkimams (bažnyčioms) ...“ Galatams 1: 2

 

„... šventiesiems Efese, tikintiesiems Kristuje Jėzuje ...“ Efeziečiams 1: 1

 

Užtenka šio sąrašo, kad suprastume, jog Paulius rašė tiek vyrams, tiek moterims. Tai patvirtina vidiniai įrodymai ir jo laiškuose. Pavyzdžiui, I Korintiečiams 14:26 Paulius rašė:

 

"Kaip būna, broliai, kai jūs susirenkate? Kiekvienas iš jūsų turi psalmę, apreiškimą, mokymą, kalbas ir aiškinimą. Tegul viskas vyksta padoriai ir tvarkingai."

 

Kiekvienas iš jūsų. Dalyvavimas, dalijimasis apreiškimu, dalijimasis kažkuo išmoktu, judėjimas Dvasios dovanomis. Jei neaišku, žodis „broliai“ gali reikšti tik vyrus, tačiau paprastai, bendra prasme vartojamas kalbant apie  vyrus ir moteris kartu, panašiai galėtume pasakyti „jūs, vaikinai( vert. žmonės “, bet apimant kartu ir vyrus bei moteris. Pavyzdys galėtų būti jo laiško pabaiga  Galatams 6: 18: "Broliai, tebūnie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jūsų dvasia. Amen". Jis pradėjo adresuodamas savo laišką Galatijos surinkimams(bažnyčioms) ir baigia  tuo pačiu inkliuziniu būdu.

 

Tačiau visuomenė to nemato

Tai principas, naudingas daugelyje gyvenimo sričių. Nors vyrai ir moterys yra viena Kristuje, mes gyvename visuomenėse ir kultūrose, kurios tikrai mato skirtumus. Kultūros, kuriose gyvename, nepripažįsta lyčių, rasių ar socialinės padėties lygybės. Taigi mes turime gyventi tarp jų turėdami šias aukštąsias žinias. Štai kodėl tarnystėje ir surinkime e Paulius leido vyrams ir moterims veikti vienodai, tačiau, kai reikėjo gyventi kultūroje, kuri neturėjo šių aukštesnių žinių, Paulius patarė būti atsargiems ir laikytis vietinių papročių bei tradicijų.

 

Kai žinome, kad vyrai ir moterys Kristuje yra lygūs, kaip tai veikia santuokoje? Paulius laikosi  kūrimo tvarkos, kad pirmiausia buvo sukurtas Adomas, paskui Ieva. Todėl, nors ir lygus, vyras yra dvasinė sąjungos galva, suprantant, kad jis turi atiduoti savo gyvenimą žmonai, kaip Kristus padarė dėl surinkimo .

 Nors tai gali reikšti pažodžiui atiduoti savo gyvenimą, jei to reikia, kasdieniame gyvenime tai reiškia pagerbti ją, pagerbti jos nuomonę kaip jam lygiavertę ir laikyti ją viena Kristuje. Tai lygybė abipusiu tarnavimu ir pagarba vienas kitam, kaip Efeziečiams 5:21: „Pakluskite vieni kitiems“.

 

Aš pridursiu tai: pasidavimas yra širdies būklė, paklusnumas yra veiksmas. Vyras ar žmona gali būti paklusnūs vienas kitam, nebūdami pavaldūs, arba gali būti pavaldūs, bet ne paklusnūs. Geriausias atvejis yra tada, kai jie abipusiai pasiduoda savo širdyje, todėl abu paklūsta Viešpaties nurodymams savo sąjungoje. Paulius liepia vyrams ir žmonoms būti vienas kitam paklusnus, bet nesako, kad paklusti vienas kitam. Tačiau jis liepia vaikams ir „darbuotojams“ paklusti tėvams ir viršininkams.

 

Ir čia mes šiandien sustosime, pradėsime  nuo kitos savaitės apie šydus, ir apie tai, kai moterims sakoma „paklausti  savo vyro namuose“, ir apie plaukų pynimą ir garbanojimą.

Iki tol laiminu,

 

Johnas Fennas

www.cwowi.org ir atsiųskite man el. laišką adresu cwowi@aol.com