John Fenn, 2013 m. sausio mėn. 5 d.,
Sveiki,
Praeitą
savaitę aš dalinausi pamąstymais apie visuomenę Nojaus dienomis,
pradėdamas nuo dievotųjų susimaišymo su nedorėliais. Kai
Viešpats pamatė, kad dorieji tuokiasi su nedorėliais, Jis žinojo
kuo tai baigsis: „Mano dvasia nesivaidys su žmogumi amžinai, nes
jis yra kūnas, jo dienų bus dar 120 metų“ (Pr 6:3 KJV)
Dalykai
keičiasi
Skaičiavimas
atgaline seka prasidėjo, dienos, kai Dievas kariavo (teisė) žmonių
gyvenimus artėjo prie pabaigos. Ką gi Jis teisė? Atsakymas:
nusikaltimas ir bausmė, kurią Jis asmeniškai įvykdydavo tame
laikotarpyje tarp Adomo ir Nojaus. Kai Nojus išėjo iš arkos,
Dievas perdavė nusikaltimą ir bausmę bei 2 kitus dalykus tvarkyti
žmogui.
Pradžios
9 skyriuje mes matome juos įtvirtintus vieną prie kito: „Būk
vaisingas, dauginkis ir pripildyk žemę“, parodydamas, kad dabar
žmogus atsakingas už gimimų kontrolę (arba ne). Anksčiau Dievas
įsakė visiems gyvūnams, augalams, ir žmogui būti vaisingiems,
daugintis ir pripildyti žemę – bendrą įsakymą tiesiog išeiti
ir pripildyti žemę!
Bet
Pradžios 9 skyriuje Jis kalba tik žmogui, palikdamas originalų
įsakymą daugintis augalams ir gyvūnams, bet čia Jis duoda žmogui
atsakomybę atsikurti, o ne tik bendrą įsakymą daugintis.
Toliau,
„Tesibijo
jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių
sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa
tai atiduota į jūsų rankas.
Visa,
kas juda ir gyva, bus jums maistui“. Prieš
tai, Pradžios 1:29-30 teigia, kad žmogus ir gyvūnai buvo
vegetarai, bet dabar žmogus galėjo valgyti, ką tik norėjo – tai
buvo jo atsakomybė, bet Dievas tai legalizavo padarydamas taip, kad
gyvūnai imtų bijoti žmogaus, jog būtų sunkiau juos pagauti.
Trečia,
„ir už jūsų gyvenimo kraują jūs patys būsite atsakingi...
iš kiekvieno žmogaus brolio rankų, aš jo pareikalausiu... kas tik
pralies žmogaus kraują žus, jo kraujas bus pralietas, nes pagal
Dievo atvaizdą žmogus buvo padarytas“.
Iki
tol Dievas vykdė bausmes Pats taip, kaip Kaino ir Kaino
pro-proanūkio Lemecho atveju, bet išėjus iš arkos nusikaltimas ir
bausmė tapo žmogaus atsakomybe. Štai kodėl Jis sako, kad baigėsi
Jo teisėjavimo dienos tarp žmonių, nes žmogus greitai išstumdavo
Dievą iš savo gyvenimo, šeima po šeimos, kai dievotieji
susituokdavo su nedorėliais.
Tiesiog
kaip mūsų dienomis
Aš
tai paliečiau, nes Jėšua pasakė: „Kaip buvo Nojaus dienomis,
taip bus, kai ateis Žmogaus Sūnus“. Tai svarbu suprasti, kad
Nojaus dienos buvo amžiaus užbaigimas, pabaiga vieno būdo, kaip
Dievas bendravo su žmonėmis, ir kito būdo pradžia. Lygiai taip
pat mes pamatysime tokį pokytį, kuomet Jėzus sugrįš įkurti savo
pasaulinės Karalystės žemėje - didelius pakeitimus, apie tai,
kaip Dievas susijęs su žmogumi.
Tuo
pačiu būdu Jis nustatė 120 metų ateitį tvanui Nojaus dienomis.
Mūsų dienomis Paulius pasakė Apd 17:31-32 „... Dievas... įsako
visiems žmonėms visur atgailauti, nes Jis
paskyrė dieną,
kurią Jis teis pasaulį teisume...“ Tiesiog kaip Nojaus dienomis,
prasidėjo skaičiavimas atbuline eiga.
Kiti
socialiniai panašumai
Pradžios
6:4-6, 12 sako: „Anomis
dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių
dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais,
senovėje garsiais vyrais.
Viešpats,
matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų
širdies siekiai buvo vien tik pikti.
Ir Viešpats gailėjosi,
kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.
Dievas
pažiūrėjo į
žemę ir matė, kad ji sugedusi,
nes kiekvienas
kūnas iškreipė Jo kelius
žemėje“.
Tai
raktinės eilutės, kurios parodo mums, kokia buvo visuomenė tais
laikais, ir kokios yra sąlygos prieš Kristaus sugrįžimą. Žmogus
iškreipė Dievo kelius žemėje. Iki to laiko, Dievo keliai buvo
vykdomi per Seto šeimos liniją, bet jie iškreipė Jo kelią savo
šeimose. Mes matome panašų Dievo kelio iškreipimą šiandieninėje
visuomenėje, atakas esminėms moralinėms tiesoms, kurias Dievas
įkūrė šeimai, bendruomenei, visuomenei ir tautoms.
Milžinai?
Dabar
šiek tiek apie žodį, kuris dažnai verčiamas „milžinai“. Tai
hebrajiškas žodis „nephilim“, kuris reiškia „kritęs“,
kontekste apie Dievo šeimos Seto linijos atkritimą nuo Viešpaties,
kai jie vedė nedorųjų Kaino linijos žmonių dukteris, „kai
žmonės ėmė daugintis žemėje“.
Tai
reiškia „chuliganas“ ir „tironas“, plačiau, milžinai
reiškia nedorėliai (nors daugelis galvoja, kad buvo milžinų pagal
ūgį) ir gimė vaikai iš šitų santykių tarp žmonių, kurie buvo
ne po tuo pačiu jungu. Pažodžiui, „... kai Dievo sūnūs
susilaukė vaikų su nedorėlių dukterimis, žemėje atsirado
chuliganai ir tironai...“
Frazė,
kad jie buvo žinomi ir galingi, tai nėra komplimentas, bet
nurodymas į jų bedieviškus kelius. Tai yra ta pati terminologija,
kuri panaudota pavaizduoti nedorąjį Nimrodą Pradžios 10 skyriuje;
„Jis buvo pirmasis tas galiūnas žemėje, didis medžiotojas prieš
Viešpatį“, čia neteisingai išversta.
Wycliffe
verčia 9 eilutę taip: „ir jis buvo stiprus medžiotojas, žmonių
prispaudėjas prieš Viešpatį“. Nimrodas prievarta organizavo
Babelę, jis nebuvo „prieš Viešpatį“ gyvūnų medžiotojas,
bet prieš Viešpaties veidą, nepaisydamas Dievo akivaizdos, jis
medžiojo žmones
ir juos persekiojo – štai ką sako šita eilutė.
Ta
pati terminologija yra panaudota apibūdinti chuliganus ir tironus
Nojaus dienomis, dorųjų ir nedorųjų vaikus, kurie užpildė žemę
smurtu ir, kurių visos mintys buvo blogis.
Trumpas
nukrypimas – triušio pėdsaku, nes daugelis man rašė
elektroninius laiškus
Aš
įterpiu čia žodžius apie įsitikinimą, kad tie chuliganai ir
tironai kilo iš dar vieno sukilimo danguje, kai angelai vesdavo
moteris ir tokiu būdu gimdavo tie chuliganai. Yra kelios priežastys,
kad tai nėra tiesa, nes aišku iš konteksto, kad Pradžios 4-6
skyriai aprašo būtent dvi šeimas žemėje, bet yra dar kitų
priežasčių, kodėl šis įsitikinimas neteisingas.
Be
to, kad Jėšua pasakė, jog dienos prieš Jo sugrįžimą bus
tokios, kaip Nojaus dienomis, kai žmonės tuokėsi ir vesdavo; jeigu
jūs manote, kad buvo antras sukilimas ir angelai vesdavo moteris,
tuomet, pagal Mato 24, atitinkamai, jūs turite pamatyti tuos pačius
angelus/ žmones vėl besituokiančius ir prieš Kristaus grįžimą,
kad būtų taip „kaip Nojaus dienomis taip bus... prieš Mano
sugrįžimą...“
Toliau,
Jėšua sako, kad angelai nesituokia - jie neturi tam sugebėjimų,
jei norite žinoti. Jūs matote, dvasinės būtybės negimdo dvasių,
tik Dievas, kuris vadinamas dvasių Tėvu – Žydams 12:9, Zacharijo
12:1, ir maždaug 3 arba 4 kitos pastraipos - tik Dievas gali kurti
dvasias. Iš Dievo kyla dvasios. Kai žmogaus kūdikis yra
užmezgamas, būtent Dievas suteikia jam dvasią. Kad būtų antrasis
sukilimas, Dievas turėtų būti davęs angelams galimybę daugintis,
ir tada Jis turėtų būti tos gyvybės užmezgimo dalyviu, tu
turėtum padaryti Jį (dalyviu, partneriu) antrame sukilime.
Taigi,
reikėtų, kad pasikeistų Jo nuostata ir keliai, ir kad angeliškoms
būtybėms būtų suteikta galimybė daugintis. Tada būtų galima
sukryžminti šunį ir dramblį - kodėl? Nes nebeliktų jokių ribų
tarp rūšių – būtų galima sukryžminti paršiuką ir erelį,
banginį ir tigrą, ir angelą su žmogumi. Taigi, Dievas dėl šito
vieno atvejo turėtų sustabdyti genetinį dėsnį.
Tuomet
jūs turėtumėte pakeisti Raštą ir įvesti antrą sukilimą
danguje, kuris įvyktų, jei išmestumėt porą eilučių iš Judo ir
Petro laiškų, jei jums taip patinka, bet jos labai aiškiai kalba
apie šėtono sukilimą. Jei ten būtų antras sukilimas, tuomet jūs
turėtumėte pakeisti Apreiškimo Jonui 12 skyrių, kur pasakyta, kad
Mykolas ir jo angelai kovojo prieš drakoną (šėtoną) ir jo
angelus bei turėtumėte paminėti ir antrojo sukilimo lyderį, kuris
taip pat buvo išmestas.
Apreiškimo
12 skyrius kalba
apie šėtoną, kurį mes žmonės nugalėjome mūsų liudijimo
žodžiu ir Avinėlio krauju, taigi, jei įvestume antrąjį
sukilimą, ar mūsų liudijimas ir Jėzaus auka jo nepadengtų? Aš
turiu galvoje, jei Jėzaus kraujas visa tai padengia, tai kodėl
nepaminėjus to antrojo sukilimo?
Ir
kai Jėzus kalbėjo Luko 10:17-20, kai mokiniai sugrįžo sakydami:
„Viešpatie, netgi demonai paklūsta mums dėl Tavo vardo“,
Viešpats atsakė sakydamas: „Aš buvau ten, kai šėtonas krito
kaip žaibas iš dangaus, taigi nesidžiaukite, kad demonai paklūsta
jums, bet, kad danguje jūs esate mano pusėje!” – pagal jus
Jėšua turėtų sakyti: „Aš buvau ten, kai šėtonas krito iš
dangaus, ir tas antras vaikinas, ir jo sukilimas taip pat…”
Apibendrinant
galiu pasakyti, kad jūs turite paneigti Pradžios 4-6 skyriuose
pagrindinę prielaidą ir gramatiką, kuri nurodo 2 šeimas žemėje,
kad visi kūnai iškreipė Dievo kelius, kad Dievo pyktis buvo prieš
žmones, ir nepaminėta jokių angelų, jei Dievas būtų davęs
angelams sugebėjimą daugintis, atšaukęs nesusietų rūšių
susimaišymą, galimybę susikryžminti, pasakyti, kad tuomet, kai
Jėšua kalbėjo, jog angelai neveda ir nesidaugina, Jis kalbėjo
apie DABAR, o tada vienu metu Jis davė jiems sugebėjimą peržengti
rūšių ribas ir sugebėjimą pastoti, ištraukime tas dvi eilutes
iš konteksto ir įveskime antrą sukilimą, bet ignoruokime ką sako
visa likusi Biblija, kuri kalba, kad buvo tik vienas sukilimas,
kuriam vadovavo buvęs cherubinas Liuciferis.
Ir
netgi jei asmuo, nepaisant visko, nori visu šituo tikėti, vis tiek
jie visi žuvo tvano metu, ir Dievas pradėjo iš naujo nuo Nojaus ir
jo šeimos, bet visa tai mano požiūriu netinkama,- kaip Nojaus
dienomis, taip bus ir...
Apibendrinimas
Atkreipkime
dėmesį į tai, ką Jėšua pasakė apie paskutines dienas Mato
24:10-12: „Ir daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir
vieni kitų nekęs.
Atsiras
daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.
Kadangi
įsigalės neteisumas, daugelio meilė (palaipsniui) atšals, bet kas
ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“.
Taigi
mes matome šituos momentus: dievotieji paliks Dievą susilieję su
pasauliu, bus karta žmonių, kurie žino apie Dievą, bet yra
pasaulio dalis. Karta, kuri pilna smurto ir blogio, daugelio meilė
atšals... ir likutis, kuris pažįsta Dievą ir vaikščioja su Juo.
Jei
tai nenupiešia šių dienų paveikslo, tai nežinau, kas gali tai
padaryti! Bet Mato 24 skyriuje Jėšua atkreipia dėmesį į
pagrindinį dalyką: „…iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į
laivą,
nieko
nenumanydami,
kol užėjo tvanas ir visus
nusinešė;
taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“. Gyvenimas plauks
normalia vaga prieš pat Jo sugrįžimą ir didesnė dalis žemės
gyventojų neturės jokio supratimo, apie tai, kas įvyks.
Siurprizas
Petras
Nojų pavadino „teisumo šaukliu” (teisumo pamokslininku –
angl.) 2 Petro 2:5, nors Jėšua teigia, kad gyvenimas ėjo įprasta
vaga prieš pat tvaną. Dabar visame pasaulyje pamokslaujama, nors
gyvenimas tęsiasi. Daugelis mūsų turi neišgelbėtų giminių ir
draugų, mūsų gyvenimai liudija jiems, arba mes jiems liudijame,
nors gyvenimas tęsiasi. Jiems šitie dalykai yra paslaptis.
Kitame
kontekste, apie tuos, kurie laukia Kristaus ir bus paimti, Paulius
sako: „Jūs žinote, kad diena, kai Viešpats ateis, bus kaip vagis
naktį... bet jūs broliai nesate tamsoje, kad ta diena jus užkluptų
kaip vagis“ (1 Tesalonikiečiams 5:2-4)
Ta
diena neateis kaip siurprizas tiems, kurie vaikščioja šviesoje –
Žydams 9:28 sako: „Tiems, kurie
laukia Jo,
Jis pasirodys, kad išgelbėtų...“
Jo
belaukiant?
Man
įdomu, kiek iš tų, kurie vadina save krikščionimis iš tiesų
laukia Kristaus sugrįžimo?
Nors
pradėsiu naują temą kitą savaitę, aš pasidalinsiu šitomis
„sunkiomis“ mintimis dabar, keičiantis metams, kad mes galėtume
blaiviai pamąstyti apie mūsų tikėjimą.
Praėjo
arogantiškų žmonių dienos, kurie sutelkia savo „tikėjimą“
„tikėti Dievu“ savo naujam Lexus ar Mercedes gauti, praėjo tos
dienos, kai elgėmės kaip vaikai smėlio dėžėje bandydami
įvairius skonius tokius, kaip asmeninė pranašystė, ar tvirtovių
griovimas virš miestų, ar lankymas konferencijų tik tam, kad
pamatytum žmones besipurtančius, besiraičiojančius ir
besikratančius. Praėjo tos dienos, kuomet galėjome naudotis
prabanga, plaukioti nuo surinkimo iki surinkimo ieškodami, kad kas
nors padūzgentų mūsų ausims.
Ateinančios
dienos (o tokios buvo visada) yra skirtos augti Kristuje visame
rimtume, susitelkus, darant sunkų darbą mylėti tuos, kuriuos sunku
mylėti, nugalint įsižeidimą dėl aukštesnių draugystės tikslų,
arba vertinant tuos, kurie tapatina save su tikrosiomis vertybėmis
Kristuje, kokias mes ir patys turime, ar ieškant tų, kurie nori
augti Kristuje ir leidžiant kitiems eiti jų keliu bei dedant
kiekvieną pastangą išlaikyti vienybės ryšius taikos Dvasioje.
Mus
supanti visuomenė ir toliau degraduos. Dievotieji darys kompromisus
su bedieviais. Smurtas ir blogis toliau augs, ir gėris bus vadinamas
blogiu, o blogis gėriu. Daugelio meilė atšals, ir prasidės
išdavystės.
Ar
neturėtų šitie perspėjimai motyvuoti mus atmesti visus pasaulio
nukrypimus, visus atsiprašymus ir įsižeidimus, prilyginat nuliui,
dėl to, kas iš tiesų vertinga. Aš galiu jums pasakyti, kad 2013
metai bus apsisprendimo laikas, kas iš tiesų yra svarbu, kas iš
tiesų vertinga, daugybės prioritetų pakeitimas... Kiti jau
patikrino savo prioritetus, taigi 2013 metai bus pažymėti
nepajudinama ramybe – pasilikite ramybėje!
Aš
pasakiau Barbarai, ką man Tėvas kalbėjo praeitą naktį: „2013
metai bus laikas, kai daugelis žmonių peržiūrės savo gyvenimo
prioritetus, numes šalin tai, kas daugiau nėra svarbu, priims ir
saugos tai, kas yra svarbu. Tai bus metai sustiprinantys tai, kas
vadinama „Jeruzale“, jei galima taip pasakyti“.
(Aš
naudoju Jėšua prioritetus išdėstytus Apaštalų darbų 1:8 apie
tai, kad visų pirma reikia liudyti Jeruzalėje, tada išorėje
artimoje Judėjoje, tada toliau - Samarijoje, tada galiausiai „iki
žemės pakraščių“, ir galų gale visa kita bus pasiekta). Tai
jūsų „Jeruzalės“, jūsų širdies sutvirtinimo metai, apsaugos
metai, ėjimo pirmyn metai sukaupus jėgas, užuot išblaškius jas
šen bei ten ir visur. Nebandykite pasiekti „žemės pakraščių“,
ir netgi Samarijos ar Judėjos, kol jūsų Jeruzalė nebus saugi.
Surask
savo svarbiausias vertybes, surask kitus, kurie turi tokias pat
vertybes, bendrauk su jais ir paleisk visa kita, auk Kristuje
sutikdamas kiekvieną iššūkį ir kiekvieną įsiskaudinimą
sakydamas: „Kaip aš galiu tai panaudoti brendimui Kristuje?“
Pažink laiką, kuriuo mes gyvename, ir būk dalimi kieno nors kito
problemos sprendimo, bet ne jo problema.
Kitą
savaitę nauja tema.
„Kaip
buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.
Kaip
dienomis prieš tvaną žmonės valgė
ir gėrė, tuokėsi ir tuokė
iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,
nieko
nenumanydami,
kol užėjo tvanas ir visus
nusinešė;
taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus...
Todėl
budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats“
(Mato 24:37-42)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.