Kristus prieš pradėjimą Marijos įsčiose. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 3 d., 

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Visi žinome, kad Jėzus negimė gruodžio 25 dieną, tačiau, žinoma, nepatiriame jokios žalos švęsdami gimimą didžiausios dovanos, kurią kada nors yra gavęs žmogus. Galiausiai, mes nuolat perkeliame savo pačių arba savo mylimųjų gimtadienių šventimą patogumo dėlei, taigi galime tą patį padaryti ir su Viešpaties gimtadieniu.

Saturnalijos festivalio, švenčiamo gruodžio 25-ąją, pagoniškos šaknys mūsų netrigdo, net jei ir žinome apie Kalėdų pagoniškas šaknis, tai nereiškia, kad praktikuojame ar pritariame tam daugiau nei dovanodami gėles Valentino dienos proga savo mylimajam.

Ar prisimenate vasario 14-ąją švenčiamą Valentino dieną? Ar žinote, kad tai buvo Luperkalijos vaisingumo festivalis, ir tą dieną jaunų moterų vardai buvo užrašomi ant popierėlio ir įdedami į puodynę, kad jauni vyrai jas išsirinktų bei turėtų lytinius santykius, prieš tai jas nuplakdami rimbais, kadangi buvo tikima, jog tokiu būdu prieš lytinius santykius bus sužadinamas jų vaisingumas. Buvo tikima, kad vasario 14-oji ir Luperkalija pradeda prigimtinį „poravimosi sezoną“.

Tačiau man nerūpi nei tos pagoniškos Valentino dienos šaknys, nei pagoniškos Kalėdų šaknys, kadangi Jėzaus gimimo šventimas ir mano žmonos bei mūsų meilės vienas kitam paminėjimas yra skirti Viešpačiui. Kaip mūsų šventimas yra skirtas Viešpačiui, taip ir tų, kurie pasirenka tos dienos nešvęsti, pasirinkimas irgi yra skirtas Viešpačiui, ir Jis abudu priima. Todėl mes esame taikoje vienas su kitu, kaip parodyta laiške Romiečiams 14:1-12.

Dabar prie temos: Sūnus mums duotas, kūdikis gimė

Izaijas 9: 5-6 sako: „Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas, viešpatavimas ilsisi ant jo pečių..."

Pirmiausia Sūnus turėjo būti duotas iš Dangaus, o tada galėjo tapti kūdikiu, gimusiu Betliejuje.

„Tėve! Pašlovink Mane pas Save ta šlove, kurią esu pas Tave turėjęs dar prieš pasaulio sukūrimą.“ Jono 17:5

„Tėve! Tu juos atidavei Man, ir Aš noriu, kad jie būtų ten, kur Aš esu, kad jie pamatytų mano šlovę, šlovę, kurią Man davei, nes pamilai Mane prieš pasaulio sukūrimą!“ Jono 17:24 (pažodinis vertimas, - vert. past.)

„Kaip Tėvas turi gyvybę pats Savyje, taip ir Sūnui davė gyvybę turėti Savyje, Jis taip pat suteikė Jam autoritetą teisti, nes Jis taip pat (tapo) Žmogaus Sūnumi.“ Jono 5:26-27

Kristaus asmuo, Žodis, Senajame Testamente

„Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo su Dievu ir Žodis buvo Dievas... tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“ Jono 1:1-2, 14

Taigi, ką Jonas nori pasakyti, kai kalba „(Tėvo) Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“?

Berniukas Samuelis

Pirmos Samuelio knygos 3 skyriuje randame Samuelį tarnaujantį Eliui - aukščiausiajam kunigui šventykloje. Pirmojoje eilutėje ruošiama dirva, ji sako: „Tomis dienomis Dievo žodis buvo retas, nebuvo regėjimų.“ Tai amžinai susieja Viešpaties Žodį su regėjimu.

Pirmą kartą Viešpats pašaukia Samuelį vardu 4 eilutėje. 7 eilutė mums atskledžia, jog berniukas galvoja, kad čia Elis jį šaukia, „Kadangi Samuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis."

Tai yra žinoma istorija – Viešpats šaukia Samuelį tris kartus, kiekvieną kartą šaukia vardu: „Samueli, Samueli“, - kiekvieną kartą jis eina pas Elį, manydamas, kad tai jis. Iš trečio karto Elis supranta, kas čia vyksta ir pasako Samueliui, jog tai Viešpats, ir kad reikia atsakyti, kai išgirs Jo balsą.

Iki šiol galima buvo manyti, kad Viešpaties balsas buvo kažkas panašaus į balsą Samuelio galvoje arba kažkoks nematomas, bet girdimas balsas. Abi šios prielaidos pasirodys klaidingomis, nes 10 eilutė sako: „Viešpats atėjo ir, ten stovėdamas, pašaukė kaip pirma: „Samueli, Samueli.“

Mes žinome, kad tai buvo ištikrųjų Viešpaties regėjimas, nes 15 eilutė sako: „Samuelis bijojo pasakyti Eliui apie regėjimą.“ Samuelis pamatė Viešpaties Žodžio Asmenį. Jis atėjo į Samuelio kambarį ir kalbėjo su juo... nuostabu.

Tačiau dar ne viskas – bus daugiau! Viešpaties Žodis

21 eilutė apibendrina ir nustato eigą visiems pranašams, kurie ateis po Samuelio: „Viešpats ir toliau pasirodydavo (jam) Šilojuje, Viešpats apsireiškė Samueliui kaip Viešpaties Žodis."

Samuelis buvo pavadintas regėtoju, tai kitas pranašo vardas, kadangi regėtojas galėjo matyti Dvasines sritis, ir kadangi jis buvo pirmasis pranašas Izraelyje ir patepė pirmąjį Izraelio karlių, jis yra paragonas – tobulas pavyzdys – visų vėliau atėjusių pranašų.

Kai skaitome Senojo Testamento pranašus ir jie sako: „Dievo Žodis atėjo...“, - tai reiškia, kad jie nekalba apie balsą savo galvoje, arba nesako, kad nematoma ranka vedžioja jų plunksną, kuri rašo 'žodžius' Izraeliui ar Judui ar kam nors asmeniškai.

Kai jie sako: „Dievo Žodis atėjo...“, jie sako, kaip atsitiko ir su Samueliu, jog jie matė Viešpaties Žodžio Asmens regėjimą, ir Jis jiems kažką pasakė, kas vėliau buvo užrašyta, ir tapo raštų dalimi.

Jeremijo 1:1-9 puikus pavyzdys

„Viešpaties Žodis atėjo pas mane, sakydamas, 'Dar prieš sukurdamas įsčiose, Aš tave pažinau, ir pašaukiau tave būti pranašu tautoms.' Aš pasakiau: 'Ak, Viešpatie, juk aš esu tiktai vaikas', (hebraiškas žodis, naudojamas pasakyti 'vaikas' - na'ar, rodo, kad jis dar net ne paauglys)… tačiau Viešpats ištiesė Savo ranką ir palietė mano burną, sakydamas: 'Aš įdėjau Savo žodžius tau į burną'…"

Pastebėkite, kad Viešpaties Žodis atėjo pas Jeremiją ir ištiesė Savo ranką. Kaip Samuelio, gyvenusio prieš 600 metų, atveju Viešpaties Žodis vis dar pasirodo kaip Viešpaties Žodžio Asmuo pranašams. Kai pranašai sako 'Viešpaties Žodis sako', jie tik pakartoja, ką jie išgirdo savo regėjime sakant Viešpaties Žodžio Asmenį.

Laikas ir vieta neleidžia man gilintis į detales: Pradžios 15:1, kur Viešpaties Žodis pasirodo tėvui Abramui ir liepia jam suskaičiuoti žvaigždes, tokie gausūs bus jo palikuonys, Ezekielio 1:3, kur Ezekielis sako, kad Viešpaties Žodis ateina regėjime, jam stovint ant upės kranto, Jona, pas kurį atėjo Viešpaties Žodis ir liepė jam vykti į Ninevę, Izaijas ir visi 'mažieji' pranašai (trumpesnės pranašų knygos), visi iki vieno sako 'Viešpaties Žodis atėjo...' ir 'Viešpaties Žodis sako...'

(Aš labiau įsigilinu į detales audio mokymo 'AŠ ESU; Kas yra Jėzus ir iš kur Jis kilęs' serijose, jeigu jums įdomu galite tęsti šią mokymų temą.)

Žodis tapo kūnu

Dabar pagalvokime, ką apaštalas Jonas pasakė, tardamas „(Viešpaties) Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1:14). Koks stulbinantis teiginys! Viešpaties Žodžio Asmuo, pasirodęs Abraomui ir pranašams, pradedant nuo Samuelio per visus amžius, dabar tapo kūnu ir gyveno jų tarpe – oho!

Kokios mintys turėjo sklandyti Jono, Petro ir kitų galvose – Žodis, kalbėjęs su Abraomu, Samueliu, Eliju, Izaiju, Jeremiju, Ezekieliu ir visais kitais – yra čia ir valgo vakarienę su jais, vaikšto kartu su jais, moko juos... oho!

Kaip galėjo įvykti šis perėjimas nuo Viešpaties Žodžio, kuris apsireikšdavo žmonėms per amžius, iki kūdikio, pradėto paauglės iščiose?

Apie tai kitą savaitę! Iki to laiko, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu