Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2021 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Naujojo Testamento realybė #3 iš 3; Mąstyti, kai Dievas mąsto

 New Testament Realities #3 of 3;

Thinking Like God

 

Sveiki ,

Praėjusią savaitę aš pasidalinau keletu pirmųjų dalykų, kuriuos man kalbėjo Tėvas, ir kurie padėjo pakeisti mano mąstymą, nes leido man netikėti praeities tiesomis apie save, kad galėčiau pasiekti ir suvokti Naujojo Testamento gyvenimo


Kristuje tikrovę.  Kitas dalykas, kurį Tėvas man kalbėjo, kai buvau paauglys,   padėjo man pažvelgti į „bendrą vaizdą“:

 „Kai gausite savo pašlovintą kūną, pamatysite, kad jam nebus taikomi gamtos dėsniai“. Aš paklausiau: "Ką tu turi omenyje?" Jis atsakė: „Jei nori vaikščioti, gali vaikščioti, jei nori bėgti, gali bėgti, jei nori plūduriuoti, gali plūduriuoti, jei nori skristi, gali skristi, jei nori būti kažkur  minties greičiu, tu gali ten būti  “.

 

Kodėl tai man padarė tokį poveikį? Nes tai atitraukė mano akis nuo mano praeities ir to, kas aš maniau esantis, ir nukreipė į ateitį su Juo. Tai nukreipė mano dėmesį nuo savęs gailėjimosi, ir nuo visos mano kaltės ir pykčio bei visko kito, kad žvelgčiau į ateitį.

 

Aš supratau, kad tą patį principą naudojo ir Paulius, sakydamas Filipiečiams 3: 13-14: „13 Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,

14 veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.“

 

Kitas dalykas ...

Efeziečiams 1: 3 kelias savaites patraukė mano dėmesį: „Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais dangaus aukštumose Kristuje“.

 

Tokia yra Naujojo Testamento realybė. Nepriklausomai nuo aplinkybių, nesvarbu, kaip jaučiuosi, nesvarbu, kokių dalykų gyvenime  nesuprantu ir noriu kad jie būtų kitokie: aš buvau palaimintas visais  dvasiniais  palaiminimais danguje.

 

4 eilutėje tęsiama: „... Jis pasirinko mus Jame dar prieš pasaulio sukūrimą ...“ Tai NT realybė. Jūs ir aš buvome įvaikinti, Dievo pasirinkti seniai prieš pasaulio sukūrimą.

 

Man, kaip paaugliui, kurio tėtis paliko šeimą, kad su kitais  pradėtų naują, tai buvo viso mano  pasaulio sukrėtimas. Turėjau galvoti apie tai, kad ir kas nutiktų ar įvyktų žemėje, mane pasirinko ir priėmė Dangiškasis Tėvas. Ir viskas buvo nulemta prieš pasaulio sukūrimą.

 

Mano Tėvas. Ne tas, kuris paliko šeimą, bet mano dangiškasis Tėvas.  Jis norėjo manęs ir planavo, kad būčiau Jo šeimoje, kol pasaulis dar nebuvo sukurtas.

 

Tai pamatinės eilutės mums visiems, bet man, paauglystėje, tai pakeitė tai, ką galvojau apie save. Mačiau, kad tos pačios tiesos nuo to laiko keičia daugelį suaugusiųjų. Tačiau šios tiesos pakeis kažkieno gyvenimą tik tuo atveju, jei jie ims mąstyti  šias mintis ir atmes savo senas mintis.

 

Tai yra „proto atnaujinimo“ procesas, kaip sakoma Romiečiams 12: 1-2. Šventajame Rašte nėra kito būdo pasikeisti. Rankų uždėjimas, skirtas palaiminti, ar atskirti Dievo darbui, padėti priimti krikštą Šventąja Dvasia ar išgydyti, bet niekur NT nėra rankų uždėjimas kaip vaistas viskam, tiems kurie abejoja savo išgelbėjimu, arba įsigilinę į kaltę ar neatleidimą.

 

Kai žmogus priima Naujojo Testamento realybę tokią, kokia ji yra, jis tik tada pradeda galvoti  tas mintis, ir  tada pasikeičia jų emocijos ir mąstymas.

 

Ką NT sako apie maldą

 

Ši paskutinė dalis prieštarauja daugelio krikščionių mintims, tačiau aš ją kartoju dar kartą , nes visada būna kas nors, kas dėl to pasikeičia. Labai radikaliai daugelis krikščionių manęs klausinėjo, kai aš to mokiau. Tačiau jei nepakeisite savo mąstymo ir praktikos, niekada nebūsite veiksmingi nei maldoje, nei bendrystėje su Viešpačiu. Ši Naujojo Testamento tiesa yra pagrindinė: mes prašome Tėvo, o ne Jėzaus.

 

Luko 11 skyriuje Jėzus pasakė: „Melskitės taip: mūsų Tėve, kuris esi danguje ...“ Ne: „Jėzau, aš prašau ...“

 

Jono 16:23 kalbama apie tai, kai Jis pakils į dangų: „Tą dieną jūs manęs nieko neprašysite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysi Tėvo mano vardu, jis tau duos“.

 

Kiekviena malda NT yra skirta Tėvui.

 Apaštalų darbų 4: 24-30, kai valdžia paleidžia Petrą ir Joną, jie grįžta pas savo žmones ir surenka jiems pranešti, kas nutiko, ir melstis:

 

„Viešpatie, tu esi Dievas, sukūręs dangų, žemę, jūrą ir visą gyvybę juose ... dabar ištiesk ranką, kad gydytum savo šventojo vaiko Jėzaus vardu“.

 

Paulius Efeziečiams 1: 17-19: „Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui ...“

 

Paulius Efeziečiams 3: 14-20: „Todėl aš lenkiu kelius prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, kad Jis suteiktų jums savo šlovės turtus, kad jūsų dvasia sustiprintų jūsų vidinį žmogų. . "

 

Jei maldose ko nors prašote Jėzaus, malda tampa nesėkminga praktika. Teisiškai Tėvas yra „šviesų tėvas“ ir iš jo ateina „kiekviena gera dovana ir kiekviena tobulas davinys“ (Jokūbo 1: 17-18).

 

Šios tiesos, kad mūsų Tėvas mus palaimino visais dangiškais palaiminimais, ir kad mes sėdime danguje kartu su Juo šalia Tėvo, kad Jis pasirinko mus Jame prieš pasaulio sukūrimą, kad Tėvas yra tas, kuriam meldžiamės - tai Naujojo Testamento realybė.

 

Vaikščioti Jo keliais.

Kad šios tiesos taptų tikros mūsų gyvenime, turite atmesti joms priešingas mintis. Turite atmesti jiems priešingus jausmus ir priversti save galvoti ir jaustis sutinkantis su jais.

 

Štai kaip Jis galvoja apie mus

Filipiečiams 1: 5 mums sakoma: „Tebūna šis protas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje ...“ Turime galvoti apie save taip, kaip apie mus galvoja Tėvas.

 

Jis galvoja apie mus kaip apie savo vaikus, gimusius šeimoje, kai savo Dvasia atkūrė mūsų dvasios žmogų. Jis mano, kad priėmė ir mus. Jis mano, kad palaimino mus dangiškose vietose visais dvasiniais palaiminimais. Jis mano, kad davė mums įgaliojimus naudoti savo Sūnaus vardą kovojant su piktuoju. Jis mano, kad tu ir aš turime Jo protą, Kristaus protą. Jis galvoja: „... ateinančiais amžiais Jis ir toliau parodys nepaprastus savo malonės turtus, kurie yra mūsų atžvilgiu Kristuje Jėzuje“. (Efeziečiams 2: 7)

 

Jei mūsų dangiškasis Tėvas taip galvoja, Jėzus taip pat galvoja. Ar mes, kaip karališkieji Tėvo vaikai, taip pat neturėtume galvoti ir apie Jo brangaus Sūnaus karalystę? Laikykitės to, skirkite tiek laiko, kiek reikia Efeziečiams 1 ir 2 skyriams, ir Kolosiečiams 1, kol tos tiesos taps realybe. Kai savyje jūs turėsite jas, tada jūs galvosite Jo mintis ir tai labai palengvins girdėti tėvo balsą- nes jūs panašiai mąstote.

 

Kita tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.