Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2021 m. birželio 25 d., penktadienis

Moterys surinkime ir tarnystėje. šydai 2/2

 Women in Church and Ministry? #2of2,

 Sveiki,

Padėjęs pamatą, kad Kristuje nėra nei vyro, nei moters, nėra nei žydo, nei graiko, nei vergo, nei laisvo, nes jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje. Pažiūrėkime, kaip Paulius mokė įgyvendinti šią lygybę ir laisvę kultūrose ir papročiuose, kurie


nepripažįsta Kristaus.

 Šydų klausimas

 1Korintiečiams 11: 1-16 Paulius nagrinėja klausimą, kad kai kurios žmonos ėmė lankytis šventųjų susirinkimuose be šydų. Antroje 11 skyriaus pusėje jis aprašo  turtingus žmones, nenorėjusiais bendrauti ir valgyti su žemesniosiomis klasėmis. Prieš tai jis mini  5 skyriuje vyrą, turėjusį seksualinius santykius su savo pamote, o ne vienas asmuo jo nekonfrontavo. 6 skyriuje buvo 2 vyrai, kurie vienas kitą apskundė civiliniame teisme, o Paulius liepė jiems susitvarkyti surinkime. 8 ir 10 skyriuose buvo kalbama apie kai kuriuos, kurie Kristuje jautėsi laisvi valgyti mėsą, kuri anksčiau buvo paaukota stabams, o kiti manė, kad tai daryti yra nuodėmė. 9 skyriuje, nors jis praleido su jais tiek daug laiko  ir jie buvo skolingi jam dėl savo dvasinio gyvenimo, niekas net negalvojo  paremti jo tarnystę.

 

12 skyriuje jis aptarė Dvasios dovanas susirinkime, 13 skyriuje kalbama apie jų meilę vienas kitam, kuri turėtų vadovauti viskam. 14 skyriuje kalbama apie  susirinkimo tvarką, taip pat apie asmeninę „maldos kalbą“. Kiekvienu iš šių klausimų žmonės buvo laisvi Kristuje, tačiau nejautė nei atsakomybės, nei atskaitomybės už savo veiksmus. Tai buvo susiję su tuo, ką šiandien galime vadinti hiper-malone. Jie turėjo tokią laisvę Kristuje, kad nejautė įsipareigojimo niekam kitam, tik sau.

 

Iš dalies priežastis yra vietinė kultūra. Korintas turėjo miesto devizą: „Laisvė ir žinios“. Iš esmės, jei jautiesi gerai, tai gali tai daryti. Nenuostabu, kad Paulius savo pirmame laiške jiems turėjo atsakyti į 10 atskirų klausimų, susijusių su „laisve“.

 

Jie išgyveno lygybę Kristuje ir be apribojimų matė tik laisvę. Paulius mokė, kad malonė visada turi ribas ir lūkesčius. Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienintelį Sūnų, kuris yra malonė. Tai, kad visi, tikintys Juo, turėtų amžinąjį gyvenimą, yra sąlyga, riba ir būdas, kuriuo malonė gali būti priimta. Malonė visada turi struktūrą, atskaitomybę ir tikslą.

 

Vėl užsidėkite vestuvinį žiedą

 

Ar galite įsivaizduoti ištekėjusią moterį, įeinančią pro duris surinkime ir nusiimančią  vestuvinį žiedą?

 

Tame regione tuo metu  šydai buvo žmonos vestuvinis žiedas. Korinto žmonos, ateidamos į Justo namus šventųjų susirinkimui, rado savo laisvę Kristuje ir nusimetė savo šydus. (Žr. Apd 18, 7–8, ), ir matome , jog  Justo namuose susitiko žydai, romėnai ir graikai.)

 

Paulius pirmiausia sprendžia šią problemą, paaiškindamas kūrimo tvarką ir tai, kaip žmogaus „dangalas“ yra Dievas, ir todėl, kad besimeldžiantis ir pranašaujantis vyras su apdengta galva parodytų nepagarbą Viešpačiui, kuris yra tikras jo „dangalas“. Tačiau žmona turi uždengti galvą, kad pagerbtų savo vyrą, jos „dangalą“.

 

Graikiško žodžio „žmona“ nėra, todėl mes remiamės kontekstu, norėdami atskirti moteris apskritai nuo žmonų. Čia, kai Paulius kalba apie vyrą, „uždengiantį“ moterį, tai aiški nuoroda į santuoką. Galite prisiminti senovės žydų vestuvių ceremoniją, vadinamą „nuotakos uždanga“. Jaunikį lydi rabinas ir jaunikio bei nuotakos tėvai, nes jaunikis uždengia savo nuotaką šydu. Tai reiškia ir jo uždengimą  ir  apsaugą ir jos  atsidavimą jam bei jų santuokai. .

 

Todėl Korinto žmonos nusiimdavę šydus surinkime, parodydavo nepagarbą savo vyrams, angelams, atsakingiems už  santuoką ir šeimą ir Viešpačiui. Jis liepė vėl užsidėti šydus. Taip, jie yra lygūs Kristuje, bet Paulius nurodo šydo 2x papročius ir tradicijas. 13 eil. jis prašo jiems patiems save teisti(vertinti). Eil.16 Jis vadina tai papročiu. Taip, jie gali laisvai Kristuje pašalinti savo santuokos emblemą, bet kodėl reikia sutrikdyti vietos papročius?

 

Moterys surinkimo  susitikime

 

I Korintiečiams 14: 26–40 ištraukoje Paulius aptaria tvarką namų susirinkime. Apaštalų darbų 18: 1–8 atskleidžia, kad naujieji tikintieji buvo žydai, romėnai ir graikai, visi susirinkdavo romėno Justo namuose. Dabar pirmą kartą visos 3 kultūros buvo matomos po vienu stogu ir vienintelis bendras dalykas buvo jose esantis Kristus, šlovės viltis.

 

1 Korintiečiams 14:26 Paulius rašo, kad „kiekvienas iš jūsų gali turėti psalmę, mokymą, apreiškimą, kalbas ir aiškinimą, bet tegul viskas tarnauja ugdymui“. Tada jis pradeda vardyti socialinius įgūdžius, kurių jiems trūko, kaip ir mūsų dienomis:

 

Jei yra 2 ar 3, kurie turi kalbą, kuri gali būti aiškinama, tegu jie kalba pakaitomis ir  įsitikinkite, kad yra vertimas. Jei nėra nė vieno, turinčio dovaną, aiškinti kalbas, tylėk ir palaikyk savo žinią tarp savęs ir Dievo. ( tuo atveju jūs nenusidedate , tiesiog nėra galimybės ja patarnauti, todėl pasilikite tai sau ir Dievui.) Leiskite tiems, kurie turi .) Leiskite kalbėti tiems, kuriems kalba įkvėptus žodžius, žinią, o kiti tegul įvertina(teisia) tai, ką jie sako. (Tai įspėjimas, kad viskas, ką sakote, gali būti atmesta arba bent jau abejojama, todėl neįsižeiskite, esate tarp draugų.)

 

Jei kažkas kitas turi žodį ir tu taip pat, palauk ir leisk jam kalbėti. Kalbėkite pakaitomis, kalbėkite tvarkingai, kad visi būtumėte paguosti. Jūsų dvasia yra jums pavaldi, vien todėl, kad turite ką nors iš Dievo, dar nereiškia, kad turite tai duoti. Nes Dievas yra tvarkos ir ramybės, o ne painiavos Dievas. Tegul žmonos būna ramios susitikime ir tegul būna paklusnios, kaip sakoma įstatyme, jei turi klausimų, gali užduoti savo vyrams namuose.

 

Akivaizdu, kad kontekstas yra tvarka ir mandagumas susitikime, įskaitant šias eilutes apie žmonas. Paulius nesako, kad įstatymas draudžia joms kalbėti, tačiau sako, kad įstatymas reikalauja, kad jos būtų nuolankios savo vyrams. Vėl matome, kaip Paulius kalba apie tvarką ir sukūrimo tvarką  santuokoje..

 

Prisiminkite, kad žydų žmonos sinagogoje buvo atskirtos nuo vyrų ir joms nebuvo leista dalyvauti susirinkime. Čia, Kristuje, jos pirmą kartą sėdėjo šalia savo vyrų. Dėl to joms kildavo  daug klausimų, kurie galėjo suardyti tai, ką Viešpats veikė susirinkime.

 

Sveikindamas  daugelį moterų apaštalų, diakonų ir surinkimo  vadovių savo laiškuose, Paulius rašo, kad susitikimo kontekstas turi būti tvarkingas ir viskas turi būti  daroma garbingai.

 

Ką matome apie moteris surinkime ir tarnystėje?

Visoje istorijoje matome moteris užimančias svarbias vadovaujančias pareigas, kaip ir Pauliaus laiškuose. Nuo Didachės iki Klemenso ir Ignaco I-ame ir II-ame amžiuje jie nekuria jokių apribojimų moterims vadovauti. Tik III amžiaus viduryje, kai krikščionybė buvo įteisinta, matome, kad moterims taikomi apribojimai.

 

Ankstyvajame  surinkime  vadovavimą nulėmė kiekvieno dvasios dovanos ir charakteris, nėra jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų - viskas buvo dėl to, kuo Šventoji Dvasia jiems padovanojo tapti. Bet kai tikintieji buvo iškviesti iš namų, į buvusią pagonių auditorijos šventyklą, šiai  struktūrai reikėjo hierarchijos, ir tai jau buvo žmogaus sukurtas  pasaulis. Vyravo mintis apie „tarnybą“, o ne apie „dovaną“, ir moterims buvo neleista veikti  dovanomis ir pašaukime , kurį turi Kristuje.

 

I Timotiejui 2: 11-12: „Tegul žmonos mokosi nuolankiai ramiai, nes aš neleidžiu žmonai mokyti ar uzurpuoti savo vyro valdžios, bet laikytis tyliai“.

 

Tai atitinka jo pranešimą korintiečiams, kuris buvo apie santuokos tvarką, o po to - tvarką susirinkime. Ir vėl tai yra mokymasis išlaikyti dieviškąją tvarką. Taigi tai nėra bendras doktrininis teiginys, kad visos moterys  turi būti tylios, nes ištraukose apie šydus, tvarką susitikime  čia viskas apie žmonas,  neminint vienišų moterų.

 

Žodis ir Dvasia visada sutaria ir 3 Pauliaus ištraukose galime pamatyti, kur jis kreipiasi į moteris susirinkime , o kur rašo apie  santuokos tvarką. Tai nėra  bendras doktrininis teiginys, kad visos moterys, ištekėjusios ar vienišos, merginos ar paauglės, negali kalbėti. Tai patvirtinama istorijoje šimtmečiais moterų, užimančių žymias vadovo pareigas, nuo apaštalės Junijos, diakonės Phoebe ir kitų Pauliaus laikais iki žymių moterų pranašių ir mokytojų bei pastorių mūsų laikais. Žodis ir Dvasia sutaria, mes esame lygūs Kristuje, tačiau turime gyventi kultūrose, kurios nepripažįsta lyčių, rasių ar socialinės ir ekonominės lygybės.

 

Tikiuosi, kad tai padės – maistas pamąstymui. Aš taip pat rekomenduočiau Ank Kleinmeulmano knygą, esančią mūsų interneto svetainėje šia tema. Tai trumpa ir geriausia mano skaityta knyga šiuo klausimu, kurią mačiau. Nauja tema kitą savaitę! Iki tol palaiminimai,

 

John Fenn

www.cwowi.org ir siųskite el. laišką adresu cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.