Sveiki,
Senovės Izraelis įsikūrė žemėje, pastatė šventyklą,
miestai augo, išaugo ir poreikis miestiečiams įsigyti gyvulių aukojimui, ir tai
tapo dideliu verslu. Jei gyvenai pagal Senojo Testamento Įstatymą mieste, iš kur
gi tu gausi Pashos avinėlį? Jei nusidėdavai arba norėjau paaukoti kažkokią kitą
auką, kur gi tau pirkti avinėlį, ožį ar balandžius aukojimui?
Levitai buvo kunigų giminė, bet šventykloje buvo ribotas
skaičius darbo vietų, taigi, kai jų skaičius išaugo, ir daugiau žmonių ėmė
gyventi miestuose, levitai pradėjo auginti gyvulius miestiečiams skirtus aukojimui,
ypač aplink Betliejų, kur buvo didelės ganyklos. Be abejo, būtent jiems
pasirodė angelai, kai gimė Jėzus. Tai reiškė, kad pirmiausia buvo pranešta vadovaujantiems,
jog mieste jau gimė paskutinės aukos Avinėlis.
Kai miesto gyventojai ateidavo prie šventyklos, ten
rasdavo turgų, kur buvo pardavinėjami gyvūnai aukojimui, taip pat-pinigų keitėjus,
paminėtus Jn2:13-19 ir Mt21:11-13. Šią
grupę Jėzus užpuolė išvartydamas jų stalus ir pasidaręs bizūną iš virvių
sakydamas: “Parašyta; Mano namai bus maldos namai visoms tautoms. Bet jūs pavertėte
juos vagių landyne.“
Iš30:11-16 buvo reikalaujama „šventyklos mokesčio“, pusės
šekelio, kurį mokėjo žmonės ateidami aukoti aukas. Bet evangelijos sako, kad tada
buvo Pasha, taigi žydai atvykdavo iš
visos Romos imperijos, tai reiškė, kad jie naudojo valiutą(monetas), kurios turėjo pagonių dievų
atvaizdus,o tai buvo nepriimtina. Taigi jie pasikeisdavo pagoniškus pinigus į
žydiškus šekelius.
Pinigų keitėjai ir gyvūnų pardavėjai miestiečiams ir iš lankytojų,
atvykstančių švęsti į miestą Paschos reikalavo nepaprastai didelių pinigų už
gyvūnus, ir pinigų keitimą, dėl to Jėzus supyko -o ištremti žmones, neturėjo kito pasirinkimo,
nes jie turėjo aukoti, kad būtų teisūs Dievo akivaizdoje, todėl mokėjo tuos
pinigus. Pinigų keitėjai pasipelnydavo iš tokios situacijos.
Pateisintas pyktis nėra emocinis mąstymas -
nei nuodėmė
Jėzus buvo išteisintas savo pyktyje, nes tai buvo neteisinga,
kad šventyklos teritorijoje žmonės pelnytųsi iš aukotojų. Šventyklos vieta
skirta melstis ir susitelkti į Dievą, o jie atidarė ten kavinę...atsiprašau-
turgų, ir visi galėjo kelti pinigų keitimo kainas, pasipelnydami iš tų, kurie
ateidavo garbinti ir aukoti aukas Dievui 😊
Jei tu ar aš matau neteisingą situaciją ir supykstu, tai
labai gali būti teisingas pyktis. Bet šiomis dienomis riba tarp pykčio pagrįsto
amžinais principais, kas yra gerai, ir kas yra blogai buvo pakeista pykčiu: „pykstu
todėl, kad jaučiu pyktį“.
Draugystė baigėsi, nes viena draugė neatleido ir nesigailėjo
kitos draugės, nes ji svetimavimo. Ji pateisino savo romaną su vedusiu vyru,
nes jo santuoka buvo nelaiminga ir irstanti, jis planavo skirtis, ir buvo
nelaimingas. O ji ir tas romanas tarp jų
padarė jį labai labai laimingu, taigi ji manė svetimavimas buvo Dievo būdas
atsikratyti nelaimingos santuokos.
Kai jos draugė pavadino tai tikruoju vardu-svetimavimu ir
šoke pratrūko pykčiu, kai jos draugė teisinosi, draugė greitai pasitraukė ir nutraukė visus kontaktus. Svetimautoja buvo
emocinė mąstytoja, supykus ant savo draugės, kuri laikėsi principų to, kas teisinga
ir to, kas neteisinga. Ji pateisino savo svetimavimą tuo, kaip ji jautėsi, ir
sakė, kad Dievas vedė ją taip pasielgti.
Užkietėjusios širdies sluoksniai
Kita situacija, kai Jėzus supyko, nutiko Mr3:1-5, tai
buvo dėl žmogaus su padžiūvusia ranka išgydymo. Jis paklausė religinių lyderių,
ar teisinga daryti gera per Sabatą, bet jie jam neatsakė.
Tekstas mums sako :“ Jėzus apsidairė nuliūdęs dėl jų
širdies kietumo.“ Graikiška šaknis „poroo“ panaudota apibūdinti jų širdies
kietumą. Bendrame naudojime tai buvo statybinis terminas, naudotas tinkavimo ar
baltinimo sluoksnių klojimui ant sienos
apibūdinti. Pirmas tinkavimas, ir leidžiama išdžiūti. Tada antras tinkavimas ,
ir t.t Terminas dar buvo naudojamas apibūdinti kalcio tepimą ant pūslėtos odos,
kol ji tampa kieta.
Jėzus buvo piktas ant tų, kurie leido tokiam procesui
vykti savo mintyse ir gyvenime. Jie žinojo, koks teisingas atsakymas - taip,
yra teisinga daryti gera per Sabatą - bet jie nenorėjo susitvarkyti su
neteisumu savo mintyse ir emociniu mąstymu, todėl tylėjo. Atsakydami teisingai
jie turėtų susitvarkyti su užkietėjusios širdies sluoksniais - o tai jiems per
didelis darbas. Jie turėtų pripažinti ir atidengti gilius užkietėjimo, neteisingo
mąstymo ir blogų emocijų sluoksnius - o
jie nenorėjo to daryti.
Jėzus darė tai, kas buvo teisinga, bet kokiu atveju, ir
išgydė žmogų, palikdamas mums pavyzdį , kad visada elkis teisingai, nesvarbu,
kaip kiti priima tai. Kaip Jn3:20 sako: „ Tie, kurie daro bloga, nekenčia
šviesos ir neina į šviesą, kad jų pikti darbai nebūtų apšviesti.“
Pritaikant tai šiandien dienai, mes turėtume ištirti save,
pažiūrėti, ar mūsų pyktis yra pateisinamas
(teisingas), ar ne. Ar mūsų pyktis yra paremtas emocijomis dėl kelio reakcijos
ir nelogiško mąstymo bei problemų, kurias giname pykdami ant to, kuris
priartėja?
Ar tai kažkas paprasto, kaip spyris šuniui, kai grįžti
namo piktas ant kažko kas atsitiko darbe? Ar tu pyksti ant kažko bet išlieji
tai ant savo vaikų? Ar tu supyksti tik dėl to, kad taip jautiesi, o ar tu nori
išanalizuoti savo širdį , pažiūrėti kokia yra tikroji priežastis?
Daugiau kitą savaitę...iki tada, laiminu,
John Fenn
www.cwowi.org
and email me at cwowi@aol.com
www.churchwithoutwallsinternational.org and email me
cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.