Sveiki,
Anksčiau
aš nesu rašęs apie vidinį išgydymą, bet kelis mėnesius apie tai galvojau.
Apskritai įdomu, kodėl tiek daug žmonių linkę kaltinti savo praeitį, arba
žmones, kuriuos sutinka ar sutiko, kaip priežastį, kodėl jie negali teisingai
elgtis. Aš padariau išvadą, kad daugeliui reikia vidinio išgydymo, bet ne taip,
kaip jį dažniausiai apibūdina „bažnyčionybė“.
Apibrėžimas – prašau
Aš
kalbu apie „vidinį išgydymą“, norėdamas paaiškinti kaip galima patirti emocinį
išgydymą neinant į išgydymo tarnavimą pas kažką, tikintis, kad kiekvienas
skausmingas įvykis gali būti pergyventas iš naujo, o Jėšua (Jėzus) kiekvieną
palies ir pašalins sužeidimą.
Tai
nuostabu, kai Jis išgydo emocijas tokiu būdu, bet paprastai mes turime praeiti
tai žingsnis po žingsnio, ir būtent apie tai aš šiandien kalbėsiu.
Ką daryti, oi, ką gi
daryti?
Nuo
tada, kai aš ir mano žmona, būdami paaugliais pažinome Viešpatį, mes klausiame
savęs trijų klausimų:
1)
Ką Tėvas norėtų, kad galvočiau, sakyčiau, arba/ir
daryčiau?
2)
Kaip tai gali man padėti augti ir panašėti į Kristų?
3)
Kokia yra mano atsakomybė ir kokių veiksmų ji reikalauja?
Taigi
mūsų patarimas žmonėms metų metais visada buvo su tokiu tikslu, kad asmuo
judėtų ta kryptimi, jog tikintysis visada klaustų šitų 3 dalykų ir judėtų pagal
tai.
Bet
tiesa yra tokia, kad daugelis žmonių neklausia pačių savęs šitų 3 klausimų, ir
jeigu jie nenori augti Kristuje, jiems negalima padėti, nes pagaliau kiekvienas
incidentas gyvenime yra galimybė arba augti, arba sustingti ir užsistovėti, ir
tik tiems, kurie nori augti, galima padėti. Tie, kurie nori būti sustingę, jie susiras
tą, kuris leidžia išsiverkti ant peties, arba tuos, kurie pateisins jų būklę.
Asmuo
mato gyvenimą per tai, ką jis nešiojasi savo širdyje. Jeigu tai, ką jis
nešiojasi skiriasi nuo to, ką Jėšua nori, kad jis ten turėtų, tuomet Viešpats prašo
palikti tuos dalykus, ką jie ten nešiojasi, arba galvoja/elgiasi kitaip su jais,
arba galvoja/elgiasi kitaip su asmeniu (-imis), kuris sužeidė (realiai, arba
tai tik įsivaizdavimas), o jie ir toliau tai nešioja.
Baimės faktorius
Baimė
yra dėl to, kad Jėšua lieps jiems palikti dabartinę tokią įprastą ir pažįstamą
situaciją, kuri yra patogesnė nei dar nežinomas gyvenimas, kurį Jis siūlo.
Taigi, arba jie peržengs tą emocinį slenkstį ir pakils emocionaliai, arba
atitolins save (emocionaliai ir fiziškai) nuo mylimųjų ir/arba draugų.
Naujos
mintys, naujas savęs matymas, nauji būdai mąstyti, reaguoti į žmones – visa tai
gali gąsdinti asmenį, kuris gyveno sužeidime. Daug lengviau pateisinti nuodėmę,
apkaltinant kurį nors kitą: sutuoktinį, giminę ar draugą, negu nusižeminti
prieš juos, pripažįstant, kad pats turi problemą ir šaukti: „padėkit man!“
Daug
lengviau ieškoti vienkartinio Viešpaties prisilietimo, kad visa tai būtų
nuvalyta vienu brūkštelėjimu, nei praeiti gijimo procesą. Kartais tas troškimas
gauti išgydymą per vieną prisilietimą tampa beveik priklausomybe, asmuo
vaikščioja iš vieno tarnavimo į kitą, bando rasti vieną raktą savo išgydymui,
užuot suvokdamas, kad Viešpats galbūt nori, jog jis praeitų išgydymo procesą, o
ne viską atliktų vienas prisilietimas.
O
kai kurie yra taip sužeisti, kad jie net nežino kaip pakeisti situaciją ir būti
išgydytiems (apie tai, kitą savaitę antroje šios serijos dalyje)
Nešaukite dabar ant
manęs
Sužeidimas
nėra pateisinimas daryti tai, kas neteisinga. Taigi, nebūtinai turi
būti emocionaliai išgydytu, kad pradėtum teisingai elgtis. Kiekvienas gali
pradėti ten, kur jis yra ir Viešpats pasitiks jį tenai.
Netgi
tarp netikinčiųjų sąrašas žmonių, kurie padarė pozityvų skirtumą pasaulyje –
išradėjai, pramonės lyderiai, ir panašiai, yra pilnas žmonių, kurių praeitis
buvo labai labai sunki, bet jie išmoko daryti teisingus dalykus, netgi be
Kristaus, taigi nebūtinai pirma būti išgydytam, kad darytum teisingus
sprendimus.
Izaijo
9:6 Jėšua yra vadinamas „patarėju“ (Hebr. Tas, kuris teikia patarimą), ir mes
privalome suvokti, kad Jėšua patarimas bus pagal Jo Žodį ir padės mums tapti
labiau tokiems kaip Jis. Aš pasiruošęs padėti asmeniui, vadovauti dvasiniais
patarimais tol, kol asmuo, kuris tai gauna, taiko tuos patarimus savo gyvenime.
Aš galvojau, kad
vidinis išgydymas – tai vaikščioti į išgydymų tarnavimą pas kažką, kas padės
pakeisti mano praeitį?
Jūs
galbūt mąstote, kad aš niekada nepatyriau emocinių susižeidimų, bet tai
netiesa. Prašau negalvokite, kad prieš, arba nuo tada, kai mes atėjome pas
Viešpatį, mano žmona ir aš gyvenome pagal motto iš kino filmo „Nimo sala“, kur
sakoma: „Aš nenoriu liesti pasaulio, nes tai nehigieniška“.
Ne,
mes abu atėjome iš namų ir šeimų situacijų, dėl kurių galbūt šiandien daug kas
ieškotų „vidinio išgydymo“, arba bėgiotų po konferencijas ar tam skirtus
tarnavimus. Mes ėjome per „vidinį išgydymą“ nuo tų šeimyninių aplinkybių,
darydami vieną sunkų sprendimą po kito, pasirinkdami paklausti tuos 3
klausimus, ir laikydami savo širdį teisingoje pozicijoje prieš Dievą bei
darydami sunkius, bet teisingus dalykus, tokiu būdu gydami ir panašėdami į Jėzų.
Oscar
Wilde pasakė: „Patyrimas, tai vardas kuriuo visi vadina savo klaidas“ ir mes
turime daug patyrimų!
Supraskite
teisingai: „Man teko pabuvoti įvairiose situacijose, kai Tėvas man davė
pažinimo žodį arba mini-regėjimą dėl specifinio įvykio kažkieno gyvenime, kuris
žiūrint Dievo akimis vedė į ramybę ir supratimą toje situacijoje. Bet
dažniausiai „vidinis išgydymas“ ateina ne išgydymo tarnavimo metu, su kažkuo,
kas padeda per petį žiūrėti į skausmingus praeities įvykius, bet žiūrint į
priekį į Jėzų, kuris yra mūsų tikėjimo autorius ir užbaigėjas.
Prievartautojai su
žmonija
Korinto
miestas turėjo moto: „Laisvė ir žinios“, kuris apibūdina jų kultūrą; nuo
pedofilijos iki prostitucijos, narkotikų, jie viską leido, vadindami tai asmens
laisve.
Sekančiame
skyriuje Paulius pateikia 3 dalių teiginį, į kurį mes galime žiūrėti, kaip į
supynes, viename gale su nuodėmėmis, kitame gale – gyvenimas Kristuje, ir kas
nutiko su jais, kai jie sutiko Kristų,- tiesiog viduryje.
Baigiant...
Jeigu
kokiems žmonėms tikrai reikėjo vidinio išgydymo, kai jie atėjo pas Kristų, tai
buvo Korinto piliečiai. Nuodėmių sąrašas, kurį Paulius pateikia, yra labai
panašus į sąrašą pateikiamą vidinio išgydymo brošiūrose: „... Nei ištvirkėliai (bet
koks seksas už santuokos ribų), nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei (visas
homoseksualizmo spektras), nei vagys, nei gobšai (vartojai, siekiantys asmeninės
naudos), nei girtuokliai, nei keikūnai (literatūriškai „piktžodžiautojai“), nei
plėšikai (grobikai/naudojantys jėgą) nepaveldės Dievo karalystės...“ (1 Korintiečiams 6:9-10)
Ar
galite įsivaizduoti, kokia buvo netvarka Korinto šeimose? Daugelis tų, kurie
gyveno, kaip anksčiau išvardyta sąraše, buvo tėvai, vaikai, seneliai,
pusbroliai, pusseserės, darbdaviai – jūra sužeidimų! O dabar jie atėjo pas
Kristų! Taigi, kaip Paulius pataria jiems išeiti iš savo praeities nuodėmių,
susižeidimų, piktnaudžiavimų ir prisiminimų?
Sūpynių vidurys
Išvardijęs
šitas įvairias nuodėmes, jūs galite pagalvoti, kad Paulius tuoj pat ims mokyti,
kaip išlaisvinti protą iš šitų prisiminimų, arba grįš atgal ir pavaizduos Jėzų
ateinantį į tas situacijas, arba pasiūlys išpažinti kiekvieną konkrečią
nuodėmę, arba netgi rekomenduos intensyvią maldą su konsultantu.
Jis
galėtų jiems netgi leisti elgtis nevaržomai, duodamas suprasti, kad mama ar
tėtis skriaudė arba atstūmė vaiką, arba jį mušė, arba dabartinis sutuoktinis
turi tokią panašią praeitį. Taip, jis galėtų pateisinti jų elgesį, nes jie tapo
aukomis, arba dabar yra sunkioje situacijoje.
Vietoj
to, Paulius sako štai ką: „Kai
kurie iš jūsų buvote tokie, bet jūs buvote nuplauti, jūs buvote pašventinti,
jūs buvote išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo
Dvasia“. (1 Kor 6:11, vertimas iš anglų k.)
Atkreipkite
dėmesį 3 dalykai, kurie nutiko, kai jie sutiko Jėzų: nuplauti (atgimę iš
naujo), pašventinti (atskirti Dievui), išteisinti (paskelbti teisūs Dievo
akyse).
Pačioje pabaigoje....
Jis
tęsia sakydamas sekančioje eilutėje: „Viskas yra leistina man - leistina ir teisėta, bet ne
viskas yra naudinga - gera daryti, tikslinga ir naudinga, kai lyginama su
kitais dalykais. Viskas man leistina, bet aš netapsiu niekieno vergas ir nebūsiu
po niekieno valdžia“ (Išplėstinis vertimas)
Įsivaizduokime,
Paulius Kristuje – viename sūpynių gale žiūri atgal, pro vidurį, iš ten, kur
jie sutiko Jėzų, link kito galo, kur yra nuodėmės. Kad pasiektų tas nuodėmes,
jis turėtų eiti per tai, ką jis turi Kristuje. Taip, jis gali eiti atgal į savo
praeitį, jei jis nori, naudodamas sarkazmą ir nurodydamas Korinto moto: „laisvė
ir pažinimas“ , viskas yra leistina – BET- jis atsisako tapti (vėl) vergu arba
būti tų dalykų pavergiamas, po jų valdžia.
Kai
sukyla praeities nuodėmių arba piktnaudžiavimų prisiminimai, Paulius žiūri į
tuos dalykus per Kristų; jie buvo nuplauti, atskirti Dievui, ir Pats Dievas
išteisino juos dangiškame teisme, ir jie turėtų pasipriešinti vėl būti
pavergtiems, vėl grįžti į vergovę, kitame sūpynių gale! Bet kaip jie gali
patirti išgydymą nuo prisiminimų, kaltės, arba emocinių sužeidimų, kurie įvyko dėl
jų praeities (arba dabartinio) gyvenimo?
Apie tai sekančią
savaitę, kai aš pasidalinsiu kaip aš praėjau savo vidinio išgydymo procesą,
taigi likite su mumis!
Tiek minčių
šiandien. Laiminu visus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.