Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Padėkos šventės žinia


John Fenn, 2011 m. lapkričio mėn. 24 d.,

Dėkojimas
Jungtinėse Valstijose kiekvienų metų lapkričio paskutinį ketvirtadienį priimta švęsti Padėkos šventę Dievui už viską, ką Jis davė. Tačiau metai ėjo ir tai, kas buvo pradžioje dėkojimas Dievui, žiniasklaidoje ir populiarioje kultūroje buvo pakeista: „aš esu dėkingas už viską, ką turiu“.

Aš žinau, kad ši žinia pasieks tūkstančius kitų žmonių gyvenančių už JAV ribų, bet suteikite man šią galimybę - tai, kuo noriu pasidalinti pranoksta šventės žinią, nes noriu panagrinėti tikrąją žodžio „dėkojimas“ reikšmę.

1 Korintiečiams 11:24 Paulius kalba apie Viešpatį Paskutinės vakarienės metu: „Ir tuomet, kai Jis padėkojo, Jis sulaužė duoną sakydamas, kad tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas...“.

Graikiškas žodis „dėkojimas“ yra „eucharisteo“. Šakninis žodis, eucharist, turi įvairius priešdėlius ir priesagas priklausomai nuo to, ar jis vartojamas kaip veiksmažodis, ar būdvardis: ia, eo, arba os.

Tai kyla iš žodžio „eu“, kuris reiškia „gerai“, taip kaip: „mano sielai gerai“. Šaknis „charis“, kuris reiškia „malonė“ gali būti suprantama taip pat, kaip „chorizomai“, kas reiškia „laisvai duoti“ arba „laivai suteikta malonė“.

Štai kodėl Romos Katalikų, Epikopalų (Anglikonų) ir kitos denominacijos žiūri į Viešpaties vakarienę kaip į Eucharistijos šventimą arba Komuniją.

Gili dėkojimo prasmė randama Komunijoje su Dievu ir mylimaisiais, būtent iš čia išplaukia žodžio eucharistija reikšmė.

Gerai, ką gi tai reiškia?
Jei dabartiniai amerikiečiai kalbėtų pirmo amžiaus graikų kalba, populiari kultūra žodžiui „dėkojimas išreikšti tikriausiai naudotų „exmologoeo“, kas reiškia „išreikšti padėką“ ir yra taip pat naudojama Naujajame Testamente.

Bet Jėzus „davė eucharisteo“ per Savo Paskutinę vakarienę, ir tai apreiškia gilesnį supratimą tau ir man.

Šaknis „gerai“ ir „malonė/laisvai duota“ atskleidžia, kad širdis, kuri dėkoja turi savyje malonę, vietą, visų pirma skirtą Dievui, todėl nukreipia tą romią malonę atgal Jam, kai mes sakome „tai gerai“ ir „aš laivai dėkoju Tau“.

Tai reiškia, kad dėkojimas nėra padėka „iš čia“ nežinomam ir nematomam Dievui, kuris mus stebi iš toli, kai mes sėdime atskirti nuo puotos. Dėkojimas plaukia iš vidaus ir sugrįžta Jam.

Dėkojimas, kaip parašyta Naujojo Testamento puslapiuose, atskleidžia širdį to, kuris dėkoja, kaip esančią viena komunijoje su Viešpačiu, širdis pažįsta Dievo malonę, ir grąžina tą malonę Jam, žinodama, kad Jis padarė visus dalykus gerai.

Pavyzdžiui
Dažnai vestuvių ceremonijoje įžadai, kuriuos sako vyras ir moteris vienas kitam prieš Dievą ir liudytojus yra kalbami iš vidinės malonės ir meilės, kuri natūraliai plaukia, kaip įžadai vienas kitam, ir tų įžadų užbaigimas vyksta santuokos lovoje.

Tokiu pačiu būdu, kai Viešpats dėkojo, tai plaukė iš vidinės malonės, kuri buvo skirta mums Jo širdyje ir tuoj pat buvo pademonstruota įžadais laužant duoną ir duodant vyną, kaip Jo aukos simbolius, šito užbaigimas buvo Jo mirtis ant kryžiaus.

Jeigu Jis, visų pirma, nebūtų turėjęs vidinės malonės laisvai išreikšti padėką Tėvui, kai laužė duoną, už tai, ką Jis ruošėsi padaryti, Jo padėkos žodžiai ir vėliau auka būtų buvusi tuščias paklusnumo aktas, tuščias lukštas.

Todėl dėkojimas plaukia iš tvirto ir užtikrinto malonės ir galutinio Dievo plano žinojimo, komunijoje su Juo, o tai ne atskira malda prieš valgant pagrindinį maistą.

Kai mes susirenkame aplink stalą su savo mylimaisiais Padėkos šventės metu, ar mes suprantame tai ar ne, mes atspindime tą Paskutinę vakarienę ir Komuniją, kurią valgė Viešpats su Savo artimiausiais draugais, atėjus Jo aukos metui. Taigi, pirmiausiai, susijunkime komunijoje su Juo, ir su savo mylimaisiais, kai šiais metais su dėkingomis širdimis grąžinsime malonę ir meilę Jam.

Aš nedažnai užsimenu šiuose straipsniuose apie tokius dalykus, kuo aš dalinuosi cd/mp3 serijose, ir šiandien aš neketinau to daryti, bet būtent dėkojimo tema buvo giliai manyje tą praeitą, labai man sunkų mėnesį ir todėl norėjau pasidalinti su jumis, kur tuomet buvo nukreiptos mano mintys. Ačiū, kad esate mano gyvenimo dalis.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Šventyklos mąstymas. 1 dalis


John Fenn, 2011 m. lapkričio mėn. 19 d.,

Sveiki,

Seno Testamento Šventykla, ar Naujojo Testamento mąstymas?
Aš dalinausi mintimis, kad mes buvome mokomi pažinti Viešpatį neteisingame kontekste. Mes buvome mokomi pažinti Viešpatį šventyklos kontekste, nors Jis persikėlė iš pastato į žmones, taigi dabar mes esame vaikščiojančios, ir kalbančios Dievo šventyklos.
(1 Kor 3:16, 6:19)

Praeitą savaitę...
Naujojo Testamento rašytojai buvo persunkti nuostabia realybe: „Kristus jumyse, šlovės viltis“ (Kol 1:27). Kristus gyvena mūsų dvasiniame žmoguje, taigi Jo Artumas priklauso nuo mūsų širdies nuostatų, Jis taip arti, kaip mūsų mintys - ne išorėje, kažkoks Ūkas kosmose, į kurį mes turime prasiveržti pro demonus, kad Jis mus išgirstų (Ef 1:3).

Tiesa, kad Kristus gyvena mumyse, atskleidžia mums, kad melstis dėl atviro portalo ar atviro dangaus, ėjimas į trečią dangų, kovojimas, kad užimtume Dangaus karalystę, yra pasenęs Senojo Testamento mąstymas. Mes turime Kristų savyje, mes turime Dangaus karalystę, mums duoti visi dvasiniai palaiminimai Kristuje (Ef 1:3)

Kad sutvarkytų tai, kas yra blogai gyvenime, šventyklos mąstymas, bando pridėti formules prie to, kas padaryta ant kryžiaus. Užuot vaikščiojus Naujojo Testamento tiesoje – Kristus mumyse, ir vaikščiojus SU Juo sunkių sprendimų metu, kurie būtini, kad galėtume augti Jame, šventyklos mąstymas linkęs sudvasinti ir pritaikyti moralinį, etinį ir bendrą supratimą.

Šventyklos mąstymas - skelbti kraują
Žmogus, kuris turi šventyklos mąstymą nesupranta to, ką Jėšua (Jėzus) atliko ant kryžiaus, ir dažnai nesuvokia, kad jie įžeidžia Kristų (piktžodžiauja prieš Dievą) tuo, ką jie daro naudodami įvairias formules. Tėvas dėl savo maloningumo nepaiso tokio neišmanymo ir sutinka juos ten, kur jie yra.

Yra mokoma, kad Jėšua kraujas yra kažkas, ką tikintysis gali naudoti, kai jam reikia, prieš velnią, kaip ritualą: „Aš skelbiu Jėzaus kraują šiai situacijai“ arba „aš nubrėžiu kraujo liniją smėlyje prieš velnią“, tokios ir panašios kombinacijos.

Naujojo Testamento tiesa
Jėšua kraujas buvo Jo kraujas ir tik Jis vienas VIENĄ kartą sumokėjo juo už pasaulio nuodėmę. „Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės“ (Ef 1:7)

„Todėl ir Jėzus kentėjo už miesto vartų, kad per Savo kraują padarytų žmones šventais“ (Žyd 13:12, vertimas iš anglų).

Jėšua kraujas buvo išlietas kaip auka už mus, kaip MES galime drįsti manyti, kad galime naudoti šitą kraują mūsų apsaugai, kaip talismaną prieš velnią. Jo kraujas buvo KARTĄ išlietas, jis yra šventas ir turi būti gerbiamas.

Taigi, kur gi Naujojo Testamento autoriai moko, kad Jėšua kraujas yra mums skirtas dvasiniam karui?

Kai žmonės pasakoja istorijas apie tai, kokios sėkmingos buvo jų maldos, kai jie „skelbė kraują“, aš paklausiu jų, ar jie visada naudojo Jėšua vardą? Jie patvirtindavo, kad taip ir aš sakydavau jiems, kad tai ne formulė, kurią jie naudojo, bet tik vienas dalykas frazėje buvo svarbus. Jie naudojo Vardą, ir KAD būtent tai TĖVAS per Šventąją Dvasią panaudojo, bet ne formulę.

(Istorinė pastaba: frazę „skelbti kraują“, kurią išpopuliarino Kathryn Kuhlman, buvo panaudota didžio britų pastoriaus Čarlzo Sperdženo (1834-1892) pamoksluose (aš perfrazuoju): Ką tu pasakysi, nusidėjėli, kai stovėsi prieš Teisėją... aš pasakysiu, skelbsiu kraują, tebus tavo skelbimas toks: Jėšua kraujas sumokėjo už mano nuodėmes...)

Šventyklos mąstymas – demonų išvarymas
Iš to seka kitos panašios šventyklos mąstymo temos: formulių naudojimas išvarinėti demonams. Yra knygos, kurios pilnos patarimų, kaip kovoti su demonais dvasinėje srityje, išvarinėti juos iš antro dangaus, miestų, šeimų, gyvenimo, ir netgi „išlaisvinimo tarnavimai“ ir visa tai apie demonus.

Naujojo Testamento mąstymas – išvykite juos
Jei demonas pasireiškia šalia tikinčiojo, tikintysis įsako jam pasišalinti. Kai mes atpažįstame mintį iš pragaro, mes įsakome jai palikti mus ir tuoj pat pakeičiame ją Dievo mintimi. Jėšua įsakė išvarinėti demonus. Laikotarpis. Apaštalai išvarinėjo demonus. Laikotarpis. Mes nesimeldžiame, kad jie paliktų mus, bet įsakome jiems išeiti. Mums duota valdžia naudoti Jėšua vardą, įsakymu išvaryti demonus iš žmonių, veikiant vienoje komandoje su Šventaja Dvasia, kurią nukreipia Tas, Kuris gyvena mūsų viduje.

Šventyklos mąstymas yra pagrįstas baime, gynyba ir manymu, kad tokie dalykai, kaip skelbimas kraujo ar meldimasis kalbomis, kai sutinki demoną, pakeičia situaciją. Meldimasis kalbomis nesuglumina demono ir nepriverčia jį supykti. Tai tik atskleidžia tikinčiojo neišmanymą, o reikia tik išvyti ir viskas. Jokio pokalbio su juo, nereikia klausti visos istorijos, ar kiek laiko jis ten gyvena, neleiskite jam kalbėti, sukelti vėmimą ar „šou“ – darykite tai, kas teisinga žmogui, kuriam reikia išlaisvinimo ir tiesiog išvykite jį įsakymu.

Argi nepastebėjote, kaip mažai Naujojo Testamento laiškai kalba apie demonus? Dauguma žmonių išsilaisvina, galbūt 99,5% ar daugiau padarydami teisingą sprendimą. Kai demonas supranta, kad žmogus nutaria daugiau negyventi nuodėmėje, eina ir susiranda geresnį šeimininką. Štai kodėl Naujasis Testamentas labai mažai kalba apie krikščionis ir demonus – vaikščiok Dvasioje ir tuomet tu užtrenksi duris ir netenkinsi kūno norų (Gal 5:25).

Tvirtovės?
Nugriovimas tvirtovių, įsivaizdavimų ir kiekvieno dalyko, kuris pasiaukština prieš Dievo pažinimą iš 2 Kor 10:4-6, čia kalbama apie mūsų mintis, o ne demonus virš miestų ir tautų. Mintys yra tos tvirtovės ir įsivaizdavimai, kurie pasikelia prieš Dievo pažinimą. Visas Naujasis Testamentas yra apie Kristų mumyse, ir mes nedelsiant esame atsakingi ir atsiskaitome Jam už veiksmus, todėl Paulius moko apie panašėjimą į Kristų, užuot mokęs tokio mąstymo: „velnias privertė mane taip pasielgti“.

Supraskite mane teisingai – mes iš tiesų kovojame, kaip Paulius sakė Efeziečiams 6 skyriuje. Bet mes nesiremiame formulėmis savo situacijose. Naujojo Testamento realybė yra ta, kad mes nugalime nuostabia malone dėl to, kad Kristus mumyse. Kad Jis yra taip arti, kaip mintis – tai įgalina mus išvyti demonus, kai juos aptinkame, laikydami mūsų širdyse Jėšua kraują kaip šventenybę, ir tai, ką Jis mums padarė vertu amžinos pagarbos.

Mums dera paprastas, santykiais paremtas ir sutelktas į Kristų mumyse tikėjimas, susirinkimai su kitomis gyvosiomis šventyklomis namuose taip, kaip liepia Naujasis Testamentas. Daugiau šia tema kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. lapkričio 20 d., sekmadienis

Truman. 3 dalis. Šventos karvės barbekiu


John Fenn, 2011 m. lapkričio mėn. 12 d.,

Daug didesnė tiesa, nei būti Truman
Aš kalbėjau apie tą faktą, kad mes išmokome apie Viešpatį kitame nei originalas kontekste - visas Naujasis Testamentas buvo parašytas žmonių, kurie lankėsi namų surinkimuose, ir parašytas žmonėms kurie turėjo tuos surinkimus savo namuose, ir todėl gali būti geriau suprantamas praktikuojant surinkimą taip, kaip jie tai darė, kaip mokė raštuose ir artimuose santykiuose, kurie yra namų surinkime.

Didesnė tiesa yra ta, kad Kristus yra tavyje. Matote, visi mūsų Naujojo Testamento rašytojai vienu metu garbino Dievą šventykloje – pastate, skirtame Dievui ir Dievas gyveno tenai taip pat!

Tai buvo šventyklos laikas, bet visa tai pasikeitė, kai Dievas persikėlė iš pastato į žmogų, taigi yra natūralu susirinkti kaip individualioms šventykloms namuose, nes Dievas sukūrė namus ir šeimą. Žmogus sukūrė auditoriją (1 Kor 3:16, 6:19; Kol 1:27)

Aš galiu jus apsaugoti nuo daugelio klaidų, kuriomis jūs tikite...
Pagalvokite apie realybę, kad Kristus gyvena jumyse. Ką tai reiškia, kad tu esi Dievo šventykla? Iš pradžių aš pasidalinsiu mintimis apie šventyklos mąstymą, tada kelios eilutės iš Naujojo Testamento realybės apie Kristų mumyse.

Jei tu tikrai nori artimai vaikščioti su Dievu, žinok, kad Jis neplauks su klaida, Jis judės sutinkamai su Naujojo Testamento tiesomis. Tu turėsi atidėti į šalį numylėtus įsitikinimus, jeigu jie nėra iš Jo.

Prašau, pasiruošk šventos karvės barbekiu :) (amer. šventė, kurios metu kepami gyvuliai) Sekančios Naujojo Testamento tiesos išplaukia iš supratimo, kad Kristus gyvena mumyse, kad mes esame Dievo šventyklos. Tai supratimas, apie kurį nuolat rašė ir kartu su kitomis Dievo šventyklomis praktikavo namų surinkimuose Naujojo Testamento rašytojai.

Šventyklos mąstymas: „Melskimės, kad Dievas atvertų portalą“. „Melskimės dėl atviro dangaus“. Mokymas apie „trečią dangų“.

Šventyklos mąstymas teigia, kad Dievas - toli danguje. Šventyklos mąstymas sako - velnias stovi tarp mūsų ir Dievo. Šventyklos mąstymas prideda formules ir kūno pastangas prie to, ką Kristus jau atliko. Šventyklos mąstymas daro darbus su viltimi, kad tai motyvuos Dievą veikti mūsų naudai.

Naujojo Testamento tiesa: Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti; arba: ‘Kas (Kristus) nusileis į bedugnę?’ – tai yra vėl Kristaus iš numirusių susigrąžinti“. Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis (Rom 10:6-8)

Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime. Bet iš savo didžios meilės, Dievas (Tėvas), kuris yra apstus gailestingumo... kartu prikėlė mus su Kristumi ir pasodino su Juo danguje Kristuje Jėzuje“(Rom 5:1-2; Ef 2:4-6).

Jis yra mumyse 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę (24/7) ir mes nuolatos pasiliekame viena su Tėvu per Jo Šventąją Dvasią. Tai yra lygiai taip kaip mano žmona ir aš sėdėtume tame pačiame kambaryje – mes esame vienas kito artume, kai mes pradedame pokalbį, tas pokalbis yra mūsų bendravimo ir buvimo vienas kito artume pratęsimas. Mes jau esame Jame, o Jis mumyse. Tai visai NE tai, kad aš esu viename kambaryje, o mano žmona kitame ir TUOMET pokalbis mus suartina – NE! Tėvas 24/7 yra mano dvasioje, ir malda yra pratęsimas buvimo vienas kito artume. Jums nereikia pakilti, arba nuleisti Jį žemyn – per vėlu! Jis gyvena jumyse!

Štai čia, savo dvasioje, aš bendrauju su Tėvu, Viešpačiu ir Šventąja Dvasia,– aš jaučiu Dievo buvimą 24/7 ir vaikščioju su Juo tenai, tame bendravime. Kai aš meldžiuosi, žiūriu savo vidun norėdamas suprasti, kaip Jis reaguoja, ką Jis galvoja – štai čia aš įjungiu savo „ausines“- ne savo išorėje, o viduje. Tai yra Naujojo Testamento tiesa ir realybė.

Šventyklos mąstymas: Mokymas: „Mes turime imti dangų jėga“. Mes turime pasninkauti ir garsiai raudoti, jeigu norime parodyti Dievui, kad esame nuoširdūs. Mokymas, kad mes „turime iššaukti žemyn prabudimą iš dangaus“.

NT Tiesa: Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas su malonumu panorėjo atiduoti jums karalystę! Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo. Ką? Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? (Lk 12:32, 1 Kor 3:16, 6:17, 19)

Jėšua (Jėzus) pasakė tiems, kurie tuo metu Jo klausė Mt 11:12: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima“. Tai nuoroda į tai, kad Jonas Krikštytojas pamokslavo atgailą, bet negalėjo pasiūlyti išgelbėjimo malonės.

Jonas buvo 6 mėnesiais vyresnis nei Jėšua ir levitas, galėjo pradėti savo tarnavimą sulaukęs 30 metų pagal žydų įstatymą. Jėšua pradėjo tarnavimą 6 mėnesiais vėliau, kai jam taip pat sukako 30 (Sk 4:3, 35; Lk 1:36, 3:23).

Per tuos 6 mėnesius prieš tai, kai Jėšua pradėjo savo tarnavimą, Jonas pamokslavo atgailą žmonėms, kurie negalėjo tuo metu atgimti iš naujo – jie galėjo atgailauti, bet daugiau nieko. Įsivaizduokite, kad jūs atgailaujate, bet negalite gimti iš naujo - liekate neatgimęs. Jono metu, jie verkė, dėvėjo šiurkščius rūbus, valgė paprastą maistą, pasninkavo, ištaisydavo nuodėmes, kuomet nusidėdavo kitiems žmonėms, taip norėdami parodyti Dievui, kad jie rimtai atgailauja.

Bet kai atėjo Jėšua, Jis pasiūlė malonę: „Dangaus Karalystė priartėjo“. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki tuomet, kai Jėšua pradėjo savo tarnavimą, karalystė buvo jėga grobiama ir buvo smurtinė atgailos požiūriu, imama jėga. Naujojo Testamento realybė sako, kad Kristus gyvena mumyse, mes esame pasodinti danguje su Kristumi ir mums yra duoti dvasiniai palaiminimai danguje. Kristus  dabar jumyse – jūs gavote karalystę.

Jūs neturite grobti jėga tai, kas jums jau priklauso. Štai tokia Naujojo Testamento realybė...

Kitą savaitę aš toliau tęsiu apie barbekiu, lyginsiu numylėtus populiarius mokymus su Naujojo Testamento realybe. Jūs matote, kad tai nėra surinkimas namuose, bet Dievas TAVO namuose - tavo dvasioje, sieloje ir tavo kūne, visa tai yra apie tai, koks aš esu, ir apie šį tarnavimą. Aš nesu labai didelis barbekiu mėgėjas, bet esu labai rimtai nusiteikęs padaryti žmones mokiniais taip, kaip mokė Jėšua ir Naujojo Testamento rašytojai...

Vienos moters istorija. Brangūs draugai, aš jai pasiūliau išeitį, kodėl jai taip sunkiai sekėsi turėti surinkimą (bažnyčią) savo namuose (ir kaip pratęsimą Kristus jumyse). Viešpats pasakė jai „Tu palikai stovėti vieną sieną“. Tai buvo nuoroda į jos mintis, kurios buvo tarsi bandymas perstatyti namą, bet palikti stovėti stipriausią, krūvį nešančią sieną, o kitas nugriauti ir perstatyti.

Kai ji stengėsi suvokti Naujojo Testamento realybę, ji visada palikdavo savo prote stovėti vieną stiprią sieną. Ir tai tęsėsi tol, kol ji visiškai iš naujo neišmoko visko apie Naujojo Testamento realybę, tik tada ji „tai gavo“.

Kiek sienų jūs dar esate palikę?

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

Ar tu esi Truman? 2 dalis


John Fenn, 2011 m. lapkričio mėn. 5 d.,

Ar tu esi Truman?
Praeitą savaitę aš dalinausi mintimis apie tai, kad mes išmokome apie Viešpatį kitame kontekste, nei tas, kuriame gyveno jį užrašę žmonės ir tas, kuriame vyko tie užrašyti įvykiai. Aš prilyginau mus Truman Burbank, filmo „The Truman Show“ herojui, kurį vaidino Jim Carrey.

Truman užaugo mieste, kuris buvo sukurtas ant gigantiškos garso scenos ir visi žmonės jo gyvenime buvo tik aktoriai, jo visas gyvenimas 7/24 buvo transliuojamas visame pasaulyje „The Truman Show“ fanams. Truman neturėjo supratimo, kad visa realybė, kurioje jis gyveno buvo sukurta žmogaus.

Jis priėmė realybę taip, kaip ji buvo jam pristatoma.

Aš klausiu, ar mes esame tokie kaip jis,  surinkimo (bažnyčios) kontekste: ar mes patikėjome žmonių tradicijomis, pritaikę jas Dievo Žodžiui visus šituos metus todėl, kad tokia realybė buvo mums pristatoma?

Ar jūs kada nors susimąstėte...?
Kodėl surinkimo (bažnyčios) doktrina ir dvasinis vadovavimas taip dažnai prieštarauja sveikam protui, bet pristatoma taip, kad „šito nori Dievas“.  Taigi jūs jaučiatės taip, lyg būtumėte sukilęs prieš lyderius ir, kad elgtis pagal savo sveiką protą ir supratimą reikštų elgtis prieš Dievo valią?

Kodėl Dievas dažnai veda jus kryptimi, kuri yra priešinga tam, ką sako surinkimo vadovai bei palieka jus sumaištyje ir su daugybė klausimų dėl jūsų sugebėjimo girdėti Dievo balsą, nes jis „yra Dievo vyras“‚ ir jūs nebaigėte Biblijos mokyklos?

Kodėl Viešpats paliečia jūsų širdį per mokymą surinkime, bet jūs esate sužeidžiami ir sužlugdomi manipuliacijos ir godumo?

Kodėl bažnyčia yra taip politiškai orientuota struktūra ir pilna žmonių, kurie siekia pozicijos ir saugo savo teritoriją, stebitės, kur Dievas veikia visame tame ir jaučiatės ne savo vietoje.

Kodėl pastoriaus gyvenimo lygis prašoka eilinio kongregacijos nario gyvenimo lygį?

Kai mes sakome ____, mes turime galvoje ___. Bet kai Paulius sako____, jis turi galvoje ____

Bažnyčia: Mes turime galvoje pastatas arba auditorija.
Paulius turėjo galvoje tikintįjį ir/arba grupę tikinčiųjų.

Pastorius: mes turime galvoje vieną asmenį, kuris yra surinkimo galva (žiūrėk - pastatas aukščiau).
Paulius vartojo žodžius kaip veiksmažodžius, ir taikė juos grupei ar žmonėms/poroms, kurie prižiūrėjo (ganė) avis – Apd 20:28 ir vyresniuosius namų surinkimų Efeze - „ganė“ avis.

Tarnyba, pareigos: Mes turime galvoje paskirtą asmenį, vieną iš penkių tarnavimo dovanų, religinės valdžios ir dovanų atžvilgiu pozicija (vertimas iš  anglų k. Office - pareigos, kabinetas, tarnyba).
Paulius nenaudojo šito termino. Jis 4 kartus vartojo terminą tarnavimas, kuris buvo išverstas kiekvieną kartą gerai įsitvirtinusios surinkimo hierarchijos Institucinės bažnyčios (surinkimo) – tarnyba, pareigos, nes jie norėjo, kad skaitytojai matytų juos aukštesnėje pozicijoje.

Pavyzdys, Rom 11:13 Karaliaus Jokūbo vertimas „Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas (pasiųstas pas pagonis), aš aukštinu savo pareigas“. Anglų k. žodis Office (pareigos, raštinė, kabinetas). NT vartojamas žodis ne pareigos, bet tarnavimas (kitiems) – kitus tris kartus kai jis pavartotas – tai tas pats žodis tarnas.

Viešpaties Vakarienė: mes suprantame tai, kaip siuntimą per rankas duonos ir sulčių susirinkimo auditorijoje metu. Paulius praktikavo tai kaip dalį didesnio valgymo kieno nors namuose, toks buvo pirmosios Viešpaties vakarienės kontekstas.

Garbinimas: mes turime galvoje muzikantų grupę ir dainininkus, kurie groja ir dainuoja prieš kongregaciją, o ji pritaria jiems. Paulius kalbėjo apie garbinimą namų svetainės aplinkoje NT, sakydamas 1 Kor 14:26, kad kiekvienas gali turėti psalmę garbinimo metu ir Ef 5:18-20 „...kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį ...

(Idėja, kad grupė žmonių turi vesti kongregaciją garbinime prieštarauja NT: Dievo garbinimas plaukia iš garbintojų širdžių, muzika, dainininkai turi sekti garbinimu, kuris plaukia iš kongregacijos. Muzika yra gerai, bet ji turi atspindėti garbinimą, kuris jau plaukia iš žmonių širdžių. Jei norite sužinoti apie tai daugiau siūlau paklausyti cd/mp3 („Ką Viešpats išmokė mane apie garbinimą”)

Ar tu žinai?..
Kai tu skaitai laišką Romiečiams, tas laiškas buvo pasiųstas Priskilei ir Akvilui Romoje, vieniems iš tų, kurie priimdavo surinkimą (Rom 16:3-5).

Kai jūs skaitote laišką Filipiečiams, jie susirinkdavo Lidijos namuose (Apd 16:15.40).

Kai jūs skaitote Pauliaus pirmą laišką Korintiečiams, jis rašė jį iš Efezo ir teigė, kad Priskila ir Akvilas atvyko į Efezą, ten jie vėl priima surinkimą savo namuose. Mes taip pat žinome iš Apd 18:7-8, kad Gajus Justas priimdavo surinkimą Korinte (Jis rašė 2 Kor iš Filipų) (1 Kor 16:8,19)

Kai mes skaitome 1 ir 2 laiškus Tesalonikiečiams, sutinkame Jasoną, kuris priimdavo surinkimą savo namuose (Apd 17:5).

Kai mes skaitome laišką Kolosiečiams ir Filemonui, Filemonas yra paminėtas kaip priimantis surinkimą savo namuose Kolosuose, moteris vardu Nymfa taip pat priimdavo surinkimą savo namuose (Filem 2, Kol 4:15)

Laiškai Korintiečiams, Efeziečiams, Filipiečiams, Kolosiečiams, Tesalonikiečiams, Filemonui, Timotiejui - visi šitie laiškai, mes žinome, buvo parašyti namų šeimininkams ir surinkimams jų namuose. Mes taip pat žinome iš istorijos, kad be išimties, visas Kristaus Kūnas rinkosi namuose – nuo Mato iki Apreiškimo - kur visi laiškai skirti ir skaitomi žmonėms, kurie rinkdavosi jų namuose.

Todėl aš turiu užduoti tokį klausimą:
Ar jūs priėmėte pasaulio realybę tokią, kokia ji buvo jums pateikta?

Jei taip - nepergyvenkite, jūs esate nekalti. Jūs esate kaip tas Truman, kuris niekuo kitu netikėjo, nes nieko kito ir nepažino. Bet vieną dieną Truman užkliuvo neatitikimai, kurie ir paskatino jį susimąstyti.

„The Truman Show“ režisierius stebėdamas Trumaną pasakė:

Mums atsibodo stebėti aktorius ir jų suvaidintas emocijas. Mes pavargome nuo pirotechnikos, specialiųjų efektų. Nors pasaulis, kuriame jis gyvena kai kuriais požiūriais dirbtinis, bet pats Truman - tikras“.

Jūs esate tikras. Jūs norite pažinti Dievą, ne bažnyčią, ir suvokiate, kad Dievas veikia tame kontekste, kokį Jis yra numatęs – šeima, draugai, bendradarbiai, namų susirinkimai, būtent čia yra tai, kas Jo numatyta ir geriausia.

Kitą savaitę – daugiau apie kontekstą, ir tęsiu toliau šią temą. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Ar tu esi Truman? 1 dalis


John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 29 d.,

Sveiki,

Čia dvi visiškai naujos mp3 / CD serijos.

Ką daryti, kai dangus tyli?
Čia rasite išsamią 4 CD studiją apie priežastis, kodėl dangus kartais tyli ir neatsako į mūsų maldas. Biblija pateikia daug priežasčių, ir jeigu mes atrasime tą, kuri mums tinka, tai galėsime susitapatinti su dangaus tėkme ir priimti Tėvo aprūpinimą mūsų gyvenimui. Pavyzdžiais iš Biblijos, žmonių, kurie meldėsi, bet negavo atsakymų arba negavo tokių atsakymų, kokių jie tikėjosi, kartu su šiandieniniais pavyzdžiais iš John asmeninio gyvenimo, ši serija jums bus galinga pagalba gauti apreiškimą: „Aha, dabar aš suprantu!“

Kalbos: Kaip atrakinti Dvasios paslaptis
Šioje serijoje pateikiami bibliniai mokymai apie maldą kalbomis pradedant nuo žydų šventės Sekminių Mozės dienomis ir, to, kas įvyko Izraelyje per Sekmines, aprašytas Apaštalų darbų 2 skyriuje. Taip pat John išsamiai aiškina, kam skirtos kalbos, kai žmogus gauna Šventąją Dvasią, ir dar daug daugiau. Tai visiems padės įgauti supratimą ir didesnę įtaką, kai jie meldžiasi kalba (-omis). Šioje serijoje John aptaria šią dovaną ir jos įvairovę. Labai galingas mokymas, kuris leis tau greitai judėti giliau Dvasioje.

Ar tu esi Truman?
Aš keičiu šią savaitę temą, bet leiskite man šiek tiek priminti. Keletą praeitų savaičių aš rašiau apie tai, kodėl taip daug kas praranda balansą savo ėjime su Viešpačiu, ir pasiūliau paaiškinimą, kad mes nukrypome nuo Misijos Pareiškimo: „Padarykite mokiniais... mokydami juos laikytis ir daryti viską, ką esu jums įsakęs“.

Šiame Misijos Pareiškime mes galime matyti Viziją, ir kaip ji turi būti įvykdoma – tai yra per santykius, kurie turi būti pakankamai artimi, kad kiti galėtų stebėti ir daryti viską, „ką aš jums įsakiau“. Jei žmogus leidžia, tuomet šitie artimi santykiai atstato balansą ir išstumia nesubalansuotus ar nuodėmingus mokymus bei įpročius.

Šiandien aš siūlau kitą paaiškinimą: Mes mokėmės apie Kristų ne pagal kontekstą.

Ar tau patinka, kai tave cituoja neatsižvelgiant į kontekstą?
Mes visi žinome, kaip būna, kai kas nors paima žodžius iš to, ką mes pasakėme ir pateikia juos kitame kontekste, tokiu būdu suteikdamas žodžiams visiškai kitą reikšmę, nei ta, kuri buvo pradžioje, ir tada paskelbia: „Jie sakė...“ Mes galime tik paaiškint: „Taip, aš tai pasakiau, bet kitame kontekste ir turėjau galvoje visai kitus dalykus“.

Bet žala jau padaryta, ar ne?

O kas, jei viskas, ką Dievas sakė, buvo mokoma neatitinkančiame originalo kontekste? Jei mes mokysimės apie Dievą kitame nei originalas kontekste, neišvengsime sunkumų, ir bandydami gyventi pagal tuos išimtus iš originalaus konteksto supratimus, patirsime dvasinę ir emocinę žalą?

Truman Burbank
1998 metais apdovanojimą laimėjo filmas „The Truman Show”. Pagrindinį herojų vaidino Jim Carrey, kuris nežinojo, kad visas jo gyvenimas nuo pat gimimo buvo 24 valandas per parą transliuojamas realybės šou.

Jis gyveno gigantiškoje garso scenoje, kuri buvo matoma ir girdima per vaizdo/garso kameras ir mikrofonus, ir valdoma už scenos žmogaus, kurio vardas „Christof“. Viskas, kas vyko Truman gyvenime buvo filmuojama pasaulinio masto auditorijai serijose „The Truman Show“.

Dabar, būdamas jau suaugęs, jis neturėjo jokio supratimo, kad jo šeima, draugai, bendradarbiai ir žmones mieste, buvo aktoriai. Visi be išimties. Jis neturėjo supratimo, kad juo manipuliavo ir kad jis buvo išnaudojamas. Jis galvojo, kad jo pasaulis yra Pasaulis, nes tai viskas, ką jis pažinojo. Jis niekada nesusimąstė, kad yra dar kažkas, iki vienos dienos...

Populiarus tapo „The Truman Show“ herojaus Christof, režisieriaus ir prodiuserio pasakymas:

„Mes priimame pasaulio realybę tokią, kokią mes pristatome“

Truman suprato pasaulį kitame kontekste, nes taip jam buvo pristatoma realybė.

Tu gali būti Truman ir pats to nežinoti
O kas, jei viskas, ką jūs išmokote savo gyvenime apie Viešpatį, Jo apaštalus, surinkimo (bažnyčios) gyvenimą, ir kiekvienas žodis, kurį jūs skaitėte Naujajame Testamente, buvo pristatoma visiškai kitame kontekste?

O kas, jei visi pastoriai ir mokytojai, kurių jūs klausėtės, patys išmoko apie Dievą originalo neatitinkančiame kontekste ir jus mokė dalykus suprasti tame kontekste?

Ar jūs galvojate, kad Viešpats norėjo, kad Jo Žodis būtų mokomas ir suprantamas kitame nei originalo kontekste? Ar jūs norite, kad jūsų žodžiai būtų ištraukti iš konteksto, persakyti kam nors kitam, ir suprasti visiškai kitame kontekste? Žinoma, kad ne.

Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia ir veda tik sutinkamai su kontekstu, bet jei mes išmokome apie Dievą neteisingame kontekste, ar tai neturėtų sukelti konflikto tarp to, kaip Dievas mus veda ir to, kaip mes buvome išmokyti apie Jį?

Mes būtume kaip tas dvasinis Truman, gyvendami visą gyvenimą žmogaus sukurtose struktūrose, bandydami suprasti Dievą per tas struktūras, ir negalėdami suprasti, kodėl kai kurie dalykai tiesiog netinka, ir dar blogiau, manydami, kad Viešpats veda mus vienu keliu, kai iš tiesų suvokiame, kad Jis veda visai kitu keliu.

Apsižvalgykime garso scenos kampe
Visi Naujojo Testamento rašytojai buvo nariai mažų surinkimų namuose. Jie rašė žmonėms, kurie taip pat rinkdavosi namuose, todėl namai ir artimi ryšiai yra kontekstas žodžiams, kuriuos jie parašė ir buvo tikimasi, kad bus taikomi tame kontekste. Netgi po to, kai šitie rašytojai mirė, pirmus 300 metų surinkimas (bažnyčia) toliau susirinkdavo namuose.

300 metų po Kristaus mirties legalizavus krikščionybę, krikščionys buvo sukviesti iš namų į buvusias pagonių šventyklas, auditorijas, kurioms būtinai reikėjo, kad vienas žmogus būtų atsakingas, taigi buvo sukurtas vieno pastoriaus postas. Nuo 300 metų Dievo Žodis buvo mokomas kitame nei originalas kontekste, originalus namų surinkimų kontekstas dabar buvo pateikiamas taip, lyg būtų pasenęs ir netinkamas.

Tu gali būti tas Truman jei...
... tu galvoji, kad Dievo Žodis moko, jog tik vienas pastorius yra kongregacijos susirinkimo, kuris vyksta auditorijoje lyderis.
... tu galvoji, kad apaštalas, pranašas ar bet kuri kita iš penkių tarnavimo dovanų, buvo skirta kažkokiam kitam tikslui, bet ne namų surinkimų steigimui ir tarnavimui tuose surinkimuose.
... tu galvoji, kad charizmatinės dovanos veikia tik auditorijose, kai leidžia pastorius.
... tu galvoji, kad namų ląstelė yra namų surinkimas (namų bažnyčia).
... tu galvoji, kad vieno pastoriaus pamokslas yra būdas, kaip Biblija sako, kad turi būti mokomas ir pamokslaujamas Dievo Žodis.

Truman mokymasis apie pasaulį teisingame kontekste prasidėjo tada, kai jis pastebėjo mažus dalykus, kurie anksčiau atrodė nereikšmingi. Čia šiek tiek ir ten šiek tiek, ir jis tai ėmė įsidėmėti, kai pradėjo pastebėti tikrąjį pasaulio kontekstą. Pradėjęs savo tiesos tyrinėjimus, jis negalėjo sustoti, kol nepažino tiesos.

Jo gyvenime buvo žmonių, kurie sakė Truman, kad jis klysta, kad jis paklius į nelaimę, nes eina ne ta kryptimi, bet jis negalėjo sustoti. O kaip tavo kelionė pažinti Viešpatį teisingame kontekste?

Jei tu esi Truman
Mūsų Viešpats pakankamai maloningas panaudoti bet kokią struktūrą, kurią  žmogus Jam pasiūlo, taip pat ir modernų, neatitinkantį originalaus konteksto surinkimą. Aš buvau toje struktūroje 25 metus ir dėkoju Viešpačiui už tai, ką Jis ten darė, bet aš norėjau pažinti Viešpatį taip, kaip Jis pats buvo numatęs, kad turi būti pažintas.

Jei tu praleidai visą savo krikščionišką gyvenimą priimdamas pasaulio realybę taip, kaip ji tau buvo pristatoma surinkimo, vykstančio originalą neatitinkančiame kontekste, kokia gi dabar didelė atsakomybė tau išmokti iš naujo visko apie Viešpatį teisingame kontekste?

Čia aš pratęsiu kitą savaitę ir pabaigsiu taip, kaip Truman palinkėjo draugams geros nakties:
„Oi, jeigu aš kartais jūsų nepamatyčiau tai: geros popietės, gero vakaro ir geros nakties“.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Nesubalansuotas dvasingumas. 3 dalis


John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 22 d., www.supernaturalhousechurch.org

(Nuo šiol vertimuose vartosime žodį „surinkimas”, o ne „bažnyčia”, nes jis geriau atitinka graikiško žodžio „ekklesia” (karalystės piliečių surinkimas, kuris sprendžia karalystės reikalus) reikšmę).

Misija ir vizija
Aš kalbėjau apie tai, kaip individai ir surinkimai praranda balansą, ir uždaviau klausimą apie esminę surinkimo kultūrą. Aš paaiškinau mūsų Misijos Pareiškimą, kurį paliko mums Įkūrėjas: „Eikite į visą pasaulį... mokykite juos laikytis visko, ką jums esu įsakęs“.

Aš paaiškinau, kad Misijos Pareiškimas yra kompanijos, ar šiuo atveju, surinkimo esmė. Versle visi dalykai, kuriuos kompanija vykdo turi būti suderinti su Misijos Pareiškimu.

Iš Misijos Pareiškimo kyla Vizijos Pareiškimas, - tai kaip įkūrėjas (Įkūrėjas) supranta turi būti įgyvendinama misija. Vizija turi išplaukti iš Misijos Pareiškimo. Leiskite man paaiškinti...

McDonald‘s man patinka (klap, klap) – tai švari ir linksma vietelė...
Atsiprašau, paėmiau pavyzdį iš vaikų gyvenimo. Prisiminkime iš praeitos savaitės McDonald‘s Misijos Pareiškimą.

„McDonald‘s vizija - būti geriausia pasaulyje greito aptarnavimo restoranų sistema. Būti geriausia reiškia tiekti pavyzdingą kokybę, aptarnavimą, švarą ir vertę taip, kad visi klientai visuose restoranuose šypsotųsi“.

Ray Kroc – tai vardas žmogaus, kurio dėka McDonald pasiekė šiandienos lygį. Jo ir jo komandos darbas buvo pritaikyti Misijos Pareiškimą ir sukurti dabartinį McDonald‘s.

Jūs galite paklausti, kur randama ta vizija Misijos Pareiškime? Bet jei atidžiau pasižiūrėsite jūs pamatysite, tai ką pamatė Ray Kroc. Misijos Apibrėžimas sako:... „mes dirbame, kad visi klientai visuose restoranuose šypsotųsi“. Kaip Ray matė tai įvykstant? Na  žinoma, su to didelio klouno Ronald McDonald pagalba!

Taigi Vizija yra tai, kaip Įkūrėjas supranta, kad turi būti įgyvendinta Misija.

Jis pasodino tuos klounus...
Ronald McDonald‘s labai tinkamas simbolis vaikams, o kas tiktų tėčiams ir mamoms, kurie važiuoja keliu ir ieško tinkamos vietos užkasti ir atsipūsti?

O kas, jei vietoje didelio apvalaus geltono „M“, Mr.Kroc ir jo vadovai nutaria padaryti 15 pėdų (5 metrų) aukščio plastikinį Ronald McDonald klouną savo ženklu ir emblema? Ne, taip netinka. „M“ - būtent taip suprato Ray.

Ir, žinoma, Ray Kroc užaugino McDonald frančizės metodu. Frančizė yra visiškai priklausantis vienetas, kuris yra tikslus Įkūrėjo vizijos dublikatas, ir jis veikia pagal Įkūrėjo Misijos Pareiškimą. Tokiu būdu visi tūkstančiai tų dublikatų pasaulyje siūlo klientams tą patį maistą ir vertybes. Nesvarbu į kurį McDonald‘s jūs nueitumėte, iš anksto žinote, ką ten galite gauti.

Ar suprantate, kur mes linkstame?
Įkūrėjas mums yra Jėzus. Jis davė mums Misijos Pareiškimą, ir iki dabar prižiūri Savo vizijos Kristaus Kūnui įgyvendinimą. Mes galime grįžti prie mūsų Misijos Pareiškimo ir pasižiūrėti kaip mūsų Įkūrėjas norėjo, kad ji būtų įgyvendinta.

„Eikite į visą pasaulį, mokydami laikytis ir daryti viską, ką esu jums įsakęs“.

Taigi, kokia yra Jėzaus Vizija - kaip turi būti įgyvendinta mūsų Misija? Vizija buvo vykdyti Misiją per santykius. Jis pasakė „mokydami juos laikytis ir daryti“, jūs šito negalite padaryti be santykių.

Mes buvome išmokyti galvoti, kad mokinystė vykdoma pateptų susirinkimų metu didelėse auditorijose, bet Misijos Pareiškimas mums pateikia viziją dvasinių sūnų ir dukterų, kurie laikosi ir daro tai, ką jie matė darant mus, kai mes ėjome per panašius dalykus su Kristumi.

Prašau, jums pamąstymui...
Jėzus mus ves tik sutinkamai su Misijos Pareiškimu. Šventoji Dvasia vadovaus mums ir mokys mus sutinkamai su Misijos Pareiškimu. Bet kas, ko mes norime iš Tėvo bus duota ir gali būti gauta tik sutinkamai su Misijos Pareiškimu.

Kai mes spardomės, verkiame ir skundžiamės ir trepsime kojomis, nes Dievas nenori mus vesti taip, kas prieštarauja Jo mokinystės vizijai per tarpusavio santykius, Jo tai nejaudina.

Kai mes tikslingai atsitraukiame nuo santykių, kuriuos randame vizijoje, - tai būti dvasiniais tėvais ar motinomis, dvasiniais sūnumis ar dukterimis, Jis nedaug ką gali padaryti dėl mūsų ir kartu su mumis. Jis toliau gyvena mumyse, bet Jis negali EITI ten, kur mes einame dvasioje. Ir kai tai įvyksta, jaučiamės taip, lyg Dievas mus paliko. Viena prasme taip ir yra, ne, Jis negali remti to, kas veda tolyn nuo santykių, kuriuos Jis numatė savo Misijos Pareiškime, taigi mes prarandame šitą Jo dalį.

Šėtono misija
Šėtonas žino Jėzaus Misiją ir Viziją – Misijos įvykdymas per santykius. Taigi, šėtono misija yra suskaldyti mus, bandyti priversti mus nutraukti draugystę, nes jis žino, kad tik per šituos santykius mes galime tapti labiau panašūs į Kristų.

Vizija, kaip tai padaryti – tai sukelti įsižeidimus, nuosavą teisumą, aroganciją, nukrypimus ir dar daug kitų priemonių, kurios nukreipia nuo Jo Misijos ir padaryti kiekvieną asmenį vieniša sala pasaulyje. Tokiu būdu, jei mes neturime santykių su kitais mes neaugame Kristuje.

(Žinios galvoje neaugina – tai tik buvimas klausytoju, bet ne vykdytoju, kaip pasakė Jokūbas, arba kaip pasakė Paulius: „visada mokosi, bet niekada negali pasiekti tiesos pažinimo“)

Taigi, šėtonas daro viską, ką gali, kad sukeltų mumyse įsižeidimą ir atskirtų mus nuo kitų.

Jis pasakė, ji pasakė
Kai mes su Barbara pradėjome susitikinėti, mums buvo 17 metų, mes važinėdavome į užmiestį šeštadienio vakarais į maldos ir šlovinimo susirinkimą kartu su kitais paaugliais ir jaunuoliais. Per tas 20 minučių, kol paimdavau ją ir nuveždavau į susirinkimą, mes spėdavome susikivirčyti.

Galiausiai mes suvokėme, kad elgėmės kaip vaikai, ir dar blogiau buvome naudojami velnio, kad būtų sugadintas vakaras ir tai, ką Dievas mums buvo paruošęs susirinkime tų santykių ribose.

Taigi, mes sėdėdavome automobilyje tol, kol atleisdavome vienas kitam ir aptardavome tai. Dabar, po 35 metų, aš negaliu prisiminti nei vieno dalyko dėl ko mes būtume susiginčiję. Bet aš prisimenu dieną, kai mes tapome protingi ir suvokėme, kad nesvarbu, kas buvo teisus ar neteisus, ar kaip mes esame įsižeidę, tik svarbu, kad mes mylime vienas kitą ir esame apsisprendę neleisti velniui išskirti mūsų, ir tada mes eidavome pas tuos, su kurias mes turėjome santykius ir turėdavome nuostabų susirinkimą.

Mes pasirinkome augti Kristuje sutinkamai su Misijos Pareiškimu, ir tai vienintelis būdas kaip veda Šventoji Dvasia, nes Ji gali tai daryti tik sutinkamai su Misijos Pareiškimu... augimas yra sunkus. Augimas yra serija mažų apsisprendimų daryti tai, ką sako Jėzus ir nesvarbu, ką sako jums jūsų emocijos.

Prisiminkime, anksčiau mes minėjome, kad McDonald‘s išaugo frančizės būdu, visi restoranai yra dublikatai to, kas buvo įkūrėjo širdyje, taigi nesvarbu kuriame tu valgai, tu žinai, ką gausi. Įdomu, kodėl surinkimai nėra tokie? Manau, kad to priežastis yra nesekimas MŪSŲ Įkūrėjo Misijos Pareiškimu ir Vizija.

Kitą savaitę nauja bet su šitomis mintimis susijusi tema.

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com