Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Nesubalansuotas dvasingumas. 2 dalis


John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 15 d., www.supernaturalhousechurch.org

Kaip išlaikyti balansą
Aš rašiau, kad akivaizdu, jog dabar daugeliui žmonių trūksta supratimo, kad Žodis ir Dvasia sutinka. Taigi, jei mokymas arba patyrimas neatitinka nors vieno iš jų, jį reikia padėti šalin, „laukti ir stebėti“, o daugeliu atvejų jis turi būti visai atmestas.

Kaip mums išvengti mokymų ir patyrimų, kurie nėra iš Dievo? Kaip galima išvengti nukrypimų į tas „numylėtas doktrinas“, kuriomis manipuliuojama dėl pinigų bei emocijų ir kitų klaidų?

Atsakymas į tai...
Misijos Pareiškimas. Siurprizas! Prieš eilę metų aš mokiau studentus ir konsultavau bažnyčias bei Biblijos mokyklas apie misijos pareiškimus, viziją, tikslus ir siekius (tai 4 skirtingi dalykai).

Nenagrinėju dabar visko smulkiai, bet leiskite pasidalinti, kad Misijų Pareiškimo apibūdinimas – tai trumpas paragrafas apie verslą, kuris skirtas 25 ar net 50 metų į priekį.

Nesvarbu kaip plečiasi verslas, tas Misijos Pareiškimas išlieka visko, ką jie daro centre ir visi veiksmai, elgimosi kursas ir kryptis, kuria jis (verslas) vystosi tiesiogiai kyla iš Misijos Pareiškimo.

Misijos Pareiškimas nuolatos primena darbdaviams, kodėl kompanija egzistuoja, ką turėjo omenyje įkūrėjai ją pradėdami ir kokios rizikos jie tikėjosi.

Jei kompanija nukrypsta nuo Misijos Pareiškimo jiems nepasiseks, nes jie bus nuvesti šalin kitų dalykų - jie pames savo kelią. Tai tolygu kojų plovimui nenusiavus puskojinių, darbdaviai ims jausti, kad kažkas vyksta negerai. Jei kompanija nori išsilaikyti, jie turės parduoti arba uždaryti viską, kas neatitinka jų Misijų Pareiškimo ir vėl visą veiklą suderinti su Pareiškimu.

Pavyzdžiai
Tai yra Google Misijos Pareiškimas: „Google organizuoja pasaulio informaciją ir daro ją visuotinai prieinama ir naudinga“.

Amerikos Vėžio Draugijos Misijos Pareiškimas: „Amerikos Vėžio Draugija yra pasaulinė bendruomenė sudaryta iš savanoriškų sveikatos organizacijų, kurių tikslas kovoti su vėžiu, kaip didžiausia sveikatos problema, vykdyti vėžio prevenciją, gelbėti gyvybes ir tarnauti kenčiantiems nuo vėžio tyrinėjimais, lavinimu, juridine gynyba ir patarnavimais“.

McDonald‘o Misijos Pareiškimas: „McDonald vizija – būti geriausia pasaulyje greito aptarnavimo restoranų sistema. Būti geriausia reiškia - teikti pavyzdingą kokybę, aptarnavimą, švarą, ir vertę taip, kad kiekvienas klientas kiekviename restorane šypsotųsi.

Tai Bažnyčios Misijos Pareiškimas
...Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs...“ (Mt 28:19-20).

Verslininkai galbūt nesupranta, kad kurdami Misijos Pareiškimą, jie nesąmoningai nukopijavo dvasinius principus, bet taip jau įvyko. Jėzus yra mūsų tikėjimo autorius ir užbaigėjas, sukūręs patį didingiausią Misijos Pareiškimą, koks tik buvo per visus amžius ir jis yra skirtas bažnyčiai - tai jos didysis įgaliojimas.

Ir kaip visi dalykai versle turi susiderinti su Misijos Pareiškimu, taip lygiai ir viskas, ką daro bažnyčia (namų bažnyčia taip pat) turi būti suderinti su Misijos Pareiškimu, kurį davė Jėzus (ir mes, kaip „bažnyčia“, individualiai).

Mes žmonės linkę nukrypti į dalykus, kurie patinka akims ir pojūčiams. Pradedant nuo Adomo ir Ievos, kai jiems buvo duotas visas sodas pilnas puikių vaisių ir daržovių, jie vis tiek susitelkė į tą vieną vaisių, kuris buvo nuodingas, taip ir tikintieji panašiai linkę nukrypti į šoną nuo mūsų Misijos Pareiškimo.
 
Pavyzdys
Konferencijos metu prie manęs priėjo moteris ir paprašė maldos už savo vyrą ir paauglius vaikus, kurie nuoširdžiai nesekė Viešpačiu. Ji staiga suvokė, kad išleido tūkstančius dolerių važinėdama iš konferencijos į konferenciją, ieškodama to vienintelio „rakto“, kuris galėtų pakeisti jos šeimą.

Šitai skaitydami, jūs ir aš galite sukritikuoti jos veiksmus ir pastebėti, kad jos „bėgiojimas“ po konferencijas buvo labai toli nuo Jėzaus Misijos Pareiškimo jos šeimai. Aš iš karto supratau, ką ji turi daryti, ir pasakiau jai: „Nustok važinėti į visas konferencijas ir vietoj to skirk laiką šeimai, leisk Jėzui pamokyti tave, kaip tapti geresne žmona ir motina, tuo metu, kai būsi su jais“.

Jūs matote, veiksmas sutinka su Misijos Pareiškimu, kuris yra daryti mokiniais žmones tų santykių, kuriuos turi, ribose. Leiskite jiems stebėti, kaip jūs laikotės visko, kas jums įsakyta!

Ši istorija baigėsi sėkmingai. Ji man parašė po kelių mėnesių, kad jos šeima tarnauja Dievui, ir kad tai, ką aš jai patariau, buvo labai sunku jos kūnui, nes leisti pinigus ir laiką savo labui buvo malonumas. Ji sutiko, kad niekada nemanė, jog Viešpats paprašys ją padaryti kažką tokio, kas bus taip sunku kūnui, būtent nustoti vaikščioti į visus tuos dvasingais ir teisingais atrodančius renginius ir daryti visus tuos nuobodžius ir varginančius dalykus šeimoje.

Jei aš suderinsiu savo gyvenimą su Jėzaus Misijos Pareiškimu, tada turiu paklausti, kas aš esu tiems žmonėms, su kuriais turiu santykius ir ar jie gali matyti, kad darau viską, ką man prisakė Jėzus?

Ekklesia/Bažnyčia – tikslesnis Pareiškimas
Žodžio „bažnyčia“ (graikiškai: ekklesia) reikšmė tapo tokia neaiški, kad mes tik dalinai ją suprantame. „Ekklesia“ iš tikrųjų reiškia „pašaukti“ ir tai jūs be abejonės girdėjote. Pamokslininkai mums daug aiškino, kad mes esame pašaukti iš pasaulio, „pašaukti“ kaip ypatingi Dievui  žmonės ir t.t. Bet tai tik dalis tiesos.

Reikšmė, kaip ji buvo suprantame Jėzaus dienomis kyla iš graikų miestų-valstybių gyvenimo. Kai buvo kokios problemos, visi miesto gyventojai turėjo apie tai sužinoti ir aptarti, jie vadino „ekklesia“ karalystės piliečių susirinkimą, kuris tvarko karalystės reikalus.

Ekklesia yra karalystės piliečių susirinkimas, kuris tvarko karalystės reikalus.

Karalystės tikslas – padaryti žmones mokiniais. Teisumas Kristuje įgyjamas per tikėjimą Juo, teisumas yra širdyje, todėl turi būti įrodytas. Žmogus gali sakyti, kad myli Jėzų, bet ta meilė turi būti įrodyta santykiuose, kitaip jo tvirtinimas yra tuščias.

Atgal prie balanso
Kai aš apsidairau konferencijose, skaitau jų pavadinimus ir informaciją internete apie Kristaus Kūną, aš matau daug nukrypimų nuo Misijos Pareiškimo.

Ar tai būtų moteris, konferencijų lankytoja, kuri pertvarkė savo gyvenimą ir suderino jį su Jėzaus Misijos Pareiškimu, ar kažkas, kas buvo susitelkęs tik į savo numylėtą doktriną, ar sekė klaidingu mokymu, ar daugelis, kurie buvo patraukti į šalį kitų dalykų nuo Misijos Pareiškimo, visiems žmonėms mūsų gyvenime būtina vykdyti šį Misijos Pareiškimą.

Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate“ (2 Kor 11:3-4)

Kai kurie buvo nuvesti į šalį nuo Misijos Pareiškimo, bet visame pasaulyje Dievas darbuojasi daugelio žmonių tarpe, kad jie būtų vėl sugrąžinti prie Misijų Pareiškimo ir santykių.

Kitą savaitę pratęsiu šią temą. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. spalio 14 d., penktadienis

Dvasinė branda


John Fenn, 2009 m. gegužės mėn. 30 d.,

Sveiki,

Praeitą savaitę aš rašiau kad neseniai atlikta apklausa parodė, jog 80% krikščionių ir 75% pastorių negali apibūdinti, ką Biblija sako apie dvasinę brandą. Šiandien aš tai darysiu.

Pirmiausia kūdikiai
Dvasiniai brandai apibūdinti Biblija panaudoja fizinio vystymosi pavyzdį, štai kodėl Petras sako „lyg naujagimiai norėkite (nuoširdžiai trokškite) tyro (švariausio, nepadirbto, nefalsifikuoto, be papildymų) dvasinio pieno, kad nuo jo augtumėte (pilnam) išgelbėjimui (1 Pt 2:2, anglų k. išplėstinis vertimas).

Kaip naujagimis auga gerdamas motinos pieną, taip krikščioniui reikia trokšti tyro dvasinio pieno, taigi ši eilutė pradeda mūsų kelionę į dvasinę brandą. Kas yra tas pienas?

Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo (branda), užuot vėl dėję pamatus (1) iš atsivertimo nuo negyvų darbų, (2) iš tikėjimo Dievu, (3) iš mokymo apie krikštus (vandens krikštas į Kristaus kūną ir Šventosios Dvasios krikštas), (4) rankų uždėjimo (gydymas/ pašventimas, paskyrimas), (5) mirusiųjų prikėlimo ir (6) amžinybės teismo“ (Žyd 6:1-2).

Šitie 6 mokymai yra dvasinių dalykų pamatas, pienas, bet kada jūs paskutinį kartą girdėjote mokymą apie tai? Kiek naujatikių arba „naujų narių” yra to mokomi? Dauguma moko apie teisumą, kas esame Kristuje, tikinčiojo valdžią, ar kitas populiarias temas?

Mano pastebėjimas ir patyrimas toks: kai kūdikiai Kristuje yra mokomi šitų fundamentalių principų, jie suvokia tikėjimo gaires, aplink kurias viskas sukasi, jie gali teisingai suprasti dvasinius dalykus ir auga subalansuotai savo išganymui.

Pavyzdžiui: kiek daug žmonių neturi Dievo baimės nei atsakomybės dėl savo veiksmų? (Jie turėtų jei išmoktų 5 ir 6 punktus). Kiek yra supainiotų ir nesupranta apie prisikėlimą ir teismą? (Tai taipogi 5 ir 6 punktai). O kiek daug žmonių nesupranta kas tai yra tikra atgaila? Kiek daug žmonių vis dar daro mirusius darbus, bandydami ir stengdamiesi įvykdyti formules, kad pasiektų Dievą, užuot leidę Dievui pasiekti juos (2 ir 3 punktai).

Ar galite įsivaizduoti, kiek klausimų būtų atsakyta, išvengta ir nuodėmių, ir sumaišties, jei tik mes būtume pamokyti tų dalykų, kai atėjome pas Viešpatį?

Kūdikio verksmas ar netvarka kūrime
„Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne tvirto valgio. Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis. Tik subrendusiems dera tvirtas maistas...“ (Žyd 5:12-14).

Žmogus atsisako augti tose srityse, kurios iš tiesų yra svarbios, pasirinkdamas pasilikti tame, kas jam patogu ir įprasta, galvodamas, kad sekantis apreiškimas ar formulė pakeis jam problemos sprendimą (klaidinga).

„Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite, nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai (kaip neatgimę)?“ (1 Kor 3:1-3)

Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis linkęs į priešiškumą, pavydą, susiskaldymą - gyventi taip, kaip gyvena neatgimę žmonės; visai neturi Dievo jėgos savo gyvenime (kuri padėtų jiems bręsti) - ir tai tinka kalbant apie šeimas, bažnyčią, darbą - visus santykius.

Aš nuolatos stebiuosi, kad žmonės turi problemų santuokose, kai sutuoktiniai jau yra išklausę dešimtis Biblijos mokymo kursų, ar mokėsi iš didžių mokytojų, arba žmonės, kurie pažįsta Dievą, bet vis tik dar turi priešiškumą, pavydą ir susiskaldymą savo santuokose, tuo parodydami, kad jie yra dar kūdikiai Kristuje, kai jie galvoja apie save, kad yra užaugę. Jie mano, kad žinios ar laikas sutampa su branda, bet Žodis sako kitaip.

Nuo kūdikių iki mažų vaikų – dabar prasideda greitas augimas
Paulius pasakė: „Mano vaikeliai (maži vaikai), dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!“ (Gal 4:19)

Dabar ateina laikas, kai mokinys mokosi ir taiko dvasinį pieną, tuos 6 pamatinius principus, kurie padeda palikti priešiškumą, susiskaldymus, pavydą ir panašius dalykus, ir kontroliuoti savo augimą ir maitinimąsi. Bet tai dažnai ateina bangomis panašiomis į gimdymo sąrėmius, kurie artina prie pilnatvės Kristuje.

„Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę – pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – meile. Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime“ (2 Pt 1:5-8).

Kai kurios iš šitų savybių yra išvardintos tiems, kurie turi dvasinio žmogaus vaisių, kurio šaltinis yra Dievo Dvasia: „Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, malonumas, ištikimybė, švelnumas ir savitvarda“.

Subrendęs mokinys
„Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte“ (Jok 1:2-4).

„Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais. Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį...“ (1 Kor 2:13-15)

„Veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje. Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš. Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime“ (Fil 3:14-16).

Todėl, paruoškite savo protus veiksmui, būkite susivaldantys ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu“(1 Pt 1:13-15, vertimas iš anglų k.).

Ir galiausiai didžiausio subrendimo pavyzdys
„Juk tam jūs esate pašaukti; kadangi Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis. Jis nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos. Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai“ (1 Pt 2:22-23).

Žmonės galvoja, kam jie yra pašaukti, bet Petras sako, kad mes pašaukti sekti pėda pėdon Jėzų dievobaimingame gyvenime, be klastos ir savanaudiškų motyvų, neatsikirtinėdami, kai esame kaltinami, kentėdami taip, kaip Jis. Tai mūsų pašaukimas, bet jūs tai turite pritaikyti sau, kad taptumėte tokiu, būtent tai ir yra svarbiausia, mano draugai. Ne kiekvienas taiko šiuos žodžius sau, kad taptų subrendęs, panaudodamas kiekvieną aplinkybę augti ir tapti vis daugiau panašiu į Kristų.

Pastudijuokime kontrastų principu
Aš remiuosi studija, kuri atskleidžia, kad iš 19% gyventojų, kurie save vadina pasišventusiais krikščionimis, 66% save priskiria paprastiems (anglų k. casual) krikščionims (jie apibūdinti tolimesniame tekste).

(Anglų kalboje „casual“ - atsitiktinis, kasdienis, paprastas, nenuolatinis, nerūpestingas, atsainus, abejingas, nenumatytas)

Paprasta krikščionybė - tai santūrus tikėjimas. Tai leidžia jiems jaustis religingais nesuteikiant savo tikėjimui pirmenybės. Krikščionybė, kuri mažai kuo rizikuoja... turinti tikėjimą, kuris neįpareigoja. Paprastas krikščionis gali būti bent kuo iš čia išvardintų: gražus žmogus, šeimos žmogus, religingas, pavyzdingas pilietis, tinkamas bendradarbis, bet niekada viešai ir atvirai neginantis ir neatstovaujantis sunkias moralines ar socialines pozicijas, ar netgi neketinantis paaukoti daug miego ir asmeninių pasirinkimų, kol jiems tai nenaudinga.

Tai siūlo jiems požiūrį į gyvenimą, jeigu jie tai nutaria pasirinkti, suteikia bendruomenę ir santykius, jei jie tokių nori, patenkina jų vidinį poreikį turėti ryšius su dvasininkais ir suteikia padorumo, tikinčio ir draugiško asmens įvaizdį“ (George Barna, komentarai jo naujai knygai „Septynios tikėjimo gentys“ www.Barnagroup.org)

Kontrastas tarp Biblijos ir šiuolaikinės kultūros yra neįtikėtinas - ar gi ne? Tuomet, kai dauguma pastorių mano, kad žmonės, kurie užpildo bažnyčios suolus yra pasišventę augti Kristuje, realybė yra tokia, kad dauguma yra atsainūs ir abejingi krikščionys, kurie buvo apibūdinti anksčiau šiame straipsnyje – tai reiškia, kad jie negyvena dėl to, kad augtų Kristuje, o yra tik „dvasingi“ (nenuostabu, kad klesti tokios „draugiškumo ieškotojų“ bažnyčios). Ir tai užbaigia ciklą, duoda mums supratimą, kodėl mažiausiai 75% pastorių ir kongregacijų narių negali rasti Rašto vietų ir apibūdinti brandą Kristuje.

„Kad aš pažinčiau Jį, ir Jo prisikėlimo jėgą, ir bendravimą Jo kentėjimuose, ir susitapatinimą su Jo mirtimi“.

„Paprasta“ krikščionybė ir nebrandūs krikščionys nori pažinti prisikėlimo jėgą, bet subrendę arba augantys brandoje nori pažinti Jį ir bendravimą Jo kentėjimuose taip pat, netgi iki fizinės mirties, jei reikės, bet daugiausia – mirtis sau kasdienybėje.

Wow, kokiomis dienomis mes gyvename!

Kitą savaitę nauja tema.

Gausių palaiminimų ir pasilikite ramybėje!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Nesubalansuotas dvasingumas. 1 dalis


John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 10 d.,

Sveiki,

Daug balsų
Jaunas žmogus susižavėjo demonų išvarymu. Greitai priežastis viskam, kas vyko ne taip kaip reikėjo, arba bent jam taip atrodė, kad turi būti kitaip, jam buvo demonas ir tai jį „išlaisvino“ nuo asmeninės atsakomybės, nes demonas privertė jį taip elgtis.

Jauna moteris buvo užtarėja ir jautri Šventajai Dvasiai. Greitai ji ėmė jausti tokią naštą melstis, kad nustojo reguliariai maitintis, iš jos liko tik oda ir kaulai, nes visas gyvenimas buvo užpildytas malda ir pasninku bei įsitikinimu, kad jeigu ji to nedarys žmonės patirs tragedijas ir tai bus jos kaltė.

Pora sužinojo, ką Biblija moko apie mūsų žodžių jėgą ir ėmė labai rūpintis tuo, ką jie sako. Greitai jie nesugebėjo tinkamai susitvarkyti su realiomis aplinkybėmis, bet ėmė joms kalbėti, kad jos būtų pakeistos ir taisydavo kitus, kurie neteisingai kalbėjo.

Kodėl taip atsitiko?
Šitie dalykai nutiko, nes žmonės neturėjo absoliutaus standarto, pagal kurį galima įvertinti ir sužinoti, kaip pritaikyti mokymus, kuriuos jie girdėjo.

Kai Jėzus sako, kad Jo avys girdi Jo balsą ir kitų jos neseks, tuomet, kai gyvenime reikia daryti sprendimus Jis nesitiki, kad mes apsispręsime pagal vieną žodį. Netgi apsisprendimas, kuris vedė mus į išgelbėjimą, buvo kulminacija savaičių ir mėnesių, o gal būt net metų vykusio apšvietimo, kuomet Jis dirbo su mūsų širdimis, nuolatos traukdamas mus prie Savęs.

Jono 6:63 Jėzus pasakė „Dvasia teikia gyvybę… Žodžiai, kuriuos Aš kalbu, yra dvasia ir gyvenimas“. Dvasia ir Žodis sutinka. Vienas patvirtina kitą ir niekas neina atskirai.

Absoliutas ir ne absoliutas
Žydams 1:1-3 yra viena mano mėgstamiausių Rašto vietų, kalbanti apie tai, kad „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Kuris (Kristus) yra skaisčiausias Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis Jo (Tėvo) jėgos žodžiu...

Tai NE Žodžio jėga, lyg Žodis būtų vienas, bet tai Jėzus yra Tėvo jėgos Žodis (Dvasia). Žodis ir Dvasia nėra nepriklausomi vienas nuo kito, jie yra Viena. Jėzus yra Žodis kylantis iš Tėvo jėgos ir štai kaip visi dalykai yra palaikomi. Žodis ir Dvasia yra absoliutus standartas kuriuo visi mokymai ir veiksmai yra matuojami.

Jei jie pagal tai negyvena...
Žmonės tampa dvasiškai nesubalansuoti, nes nepaiso Žodžio ir Dvasios susitarimo savo gyvenimuose. Jie girdi mokymą, kuris atrodo dvasinis, bet nežino kaip jį palyginti su Dievo Žodžiu. Nors kai kurie mato klaidą, bet tai atrodo taip dvasinga, ir mokytojai tokie žymūs, kad jie palieka Žodį ir bendrą supratimą, kad bėgtų paskui to mėnesio dvasinį kvapą.

Jie palieka bendrą supratimą tikėjimo vardan.

Jaunam žmogui, kuris galvojo, kad už visko stovi demonai, reikėtų skaityti Evangelijas, Apaštalų darbus, arba bet kurį laišką ir jei jis būtų tai daręs, jis būtų pamatęs, kad demonai nėra visokio blogio priežastimi ir iš žmonių tikimasi, kad jie prisiims atsakomybę už savo gyvenimą.

Jauna mergina baigė savo pasninkavimus tuo, kad patyrė išsekimą ir kurį laiką turėjo gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Jeigu ji būtų skaičius Žodį, ji būtų pamačiusi vienos dienos pasninko pavyzdžių ir dalinius pasninkus ilgesnį laiką (tokius kaip Danieliaus 3 savaičių pasninkas, kai jis atsisakė skanaus maisto, vyno ir mėsos; Dan 10:3), bet visada tik kuriam laikui.

Pora, kuri labai rūpinosi tuo, ką jie sako, greitai buvo pagauta teologijos, kuri moko: jei aš padarysiu tai, tuomet Dievas padarys man šitai, lyg būtų prie Las Vegas lošimo automato ir lauktų, kol išloš aukso puodą. Jie buvo taip sužeisti, kad nustojo lankyti bet kokią bažnyčią - bet kokios formos, pavidalo ar tradicijos.

Jei jie būtų skaitę Žodį, jie būtų pamatę tai, kodėl mes turime žiūrėti ką sakome, kad Viešpats yra gyvas asmuo ir mums reikia gyventi ir bendrauti su Juo ne kaip su kompiuteriu, ir kad Žodis niekada neliepia žmonėms neigti jokių egzistuojančių gyvenimo aplinkybių.

Myli žmonių tradicijas daugiau nei Žodį?
Prieš kelis metus aš mokiau grupę, kaip įvertinti dvasinius patyrimus ir mokymus, sakydamas, kad jeigu jie nesutinka su Dievo Žodžiu ir Dvasia, jie turi būti atmesti.

Aš pateikiau jiems, kaip man atrodė nekaltą pavyzdį kuomet žmonės nukrypsta nelygindami mokymo su Žodžiu. Mano pavyzdys buvo iš Luko 11:1-13, kuris prasideda nuo Viešpaties maldos, atskleidžiančios tai, kad Tėvas rūpinasi mumis, atleidžia mums, neveda mus į pagundą.

Jėzus tęsia šią temą palyginime apie draugą vidurnaktyje - žmogus nenorėjo pasikelti iš lovos dėl savo draugo.

Aš sakiau, kad Jėzus NESAKĖ, jog Tėvas buvo tas, kuris miegojo ir atsisakė atidaryti duris. Jėzus NESAKĖ, kad mes turime belstis tol, kol atsidarys dangus. Aš paaiškinau, kad Jėzus palygino priešingybes, kad parodytų, jog Tėvas danguje nėra toks kaip tas žmogus, kuris miegojo ir, kad mums nereikia be paliovos belstis.

Aš paskaičiau pabaigą apie tai, ką Jėzus pasakė po palyginimo apie žmogų vidurnaktį:

Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – duotų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“ (Lk 11:10-13).

Bet vis tiek kai kas toliau tvirtina, kad Tėvas buvo tas žmogus, kuris miegojo vidurnaktį ir todėl mes turime išleisti tūkstančius dolerių išvykoms į konferencijas, kur pagrindinė mokymo  tema: kaip priversti Dievą atverti dangų, visą savaitgalį naudojant šį palyginimą, kaip pagrindinį pavyzdį.

Aš paklausiau, kuo jie tikės - Jėzumi, ar mokytoju? Argi jie nemato tiesos prieš akis? Kaip mes sakome Oklahomoje; „jie žiūrėjo į mane kaip elniai į prožektoriaus lempas“. Jie niekad nemanė, kad užuot tikėję Žodžiu, jie patikėjo klaida, kuri tapo keistu populiariu mokymu. Jie niekada negalvojo, kad jiems reikia patiems gilintis į Žodį užuot prarijus kiekvieną naują mokymą.

Numylėtos doktrinos
Kita grupė, klausydama populiarių mokymų, kurie yra madingi tą mėnesį, ir nelygindama jų su Žodžiu, turi numylėtas doktrinas. Jie taip pat kalti, kad prarado Žodžio ir Dvasios balansą.

Kai mes tyrinėjame Dievo Žodį, matome daugybę temų - rašytojai nebuvo lyg vienos kurios srities specialistai, taigi jie rašė apie daug ką. Laiškai keliavo per namus po visą Romos imperiją, žmonės gaudavo subalansuotą Žodžio maistą apie įvairius dalykus.

Bet šiandien pagauti įspūdžio, ar informuoti, ar tik susižavėję, ar išsigandę, o kartais įsižeidę ir neturintys su kuo pasitarti Kristaus kūne, žmonės susitelkia į tas numylėtas doktrinas. „Numylėta“ doktrina yra ta, su kuria elgiamasi kaip su mylimu naminiu gyvūnėliu - ją maitinam, ginam, priglaudžiam, ja rūpinamės ir bet kas, kas atrodo grasina tai prijaukintai naminei doktrinai yra nedelsiant konfrontuojamas ir netgi atstumiamas.

Aš pratęsiu čia kitą savaitę. Iki. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

Pranašiškos žinios

John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 1 d.,

Sveiki,

Pranašiškos žinios
Izraelis, Palestina, Turkija ir Rusija vyravo šios savaitės žiniose, taigi aš noriu priminti jums kai kuriuos dalykus, ką apie tai sako Žodis, ir ką man pasakė Viešpats apie tai aplankymų metu. Tai rašau, kad nebūtų sumaišties ir baimės.


Pirmiausia...
Praeitą šeštadienį Vladimiras Putinas paskelbė, kad dalyvaus kitais metais prezidento rinkimuose Rusijoje, iš tikrųjų vėl dalindamasis postais su Dmitrijumi Medvedevu. Tai reiškia, kad jis gali valdyti Rusiją iki 2024 (2 terminus, po šešis metus).

Ilgalaikiai skaitytojai gali prisiminti, kad tai man pasakė Viešpats aplankymo metu prieš du metus – Putinas vėl taps prezidentu ir kai tai įvyks: „stebėkite“. Jis tuo metu neapibūdino, ką „stebėti“, bet kai aš paklausiau Jo apie tai, Jis pasakė: „Tomis dienomis pasaulis įžengs į dideles tamsybes ir didelę šviesą“.

Akivaizdu, kad šviesa – tai ką Jis daro, o tamsybės paprastai reiškia persekiojimus ir kitus sunkumus.

Faktiškai 3 kartus atskiruose aplankymuose Viešpats minėjo Putiną, taigi laikykite savo žvilgsnį nukreiptą į Rusiją. Jis dar pasakė vieną dalyką, kad jie (Rusija) įnirtingai pradės „imperijos statybą“ ir sieks praryti tautas, kurios ribojasi su ja sienomis.

Jis pasakė, kad už scenos daugelyje tautų vyksta slapti dalykai, stengiamasi įtvirtinti savo žmones, kurie dar kartą sudarys sąjungą su Maskva. Taigi stebėk, kaip vystosi įvykiai pradedant Rytų Europa iki Gruzijos ir kitose tautose aplink Turkiją ir panašiai.

Antra, anksčiau paminėta buvo Turkija. 3 kartus 3 skirtinguose aplankymuose per daugelį metų Viešpats liepė man stebėti Turkiją. Jis pirmą kartą paminėjo ją aplankyme 1991 metais, po to vėl po 10 metų, tada dar po 2 metų ir kelis kartus tarp šitų įvykių, kaip komentarus Dvasios vedime po aplankymo, kuomet aš mačiau žinių antraštes ir paklausdavau Tėvo nuomonės.

Jis nuolatos sakydavo šituos 3 dalykus: Turkija bus atstumta Europos, jie palinks link karinės musulmonų vyriausybės ir sudarys sąjungą su Rusija.

Tai svarbu, nes Ezekielio 38 skyriuje pranašaujama karinė ir ekonominė sąjunga, kuriai vadovaus šiuolaikinė Rusija su „Togarmah”, kuris yra Turkijos žmonių tėvas ir Persija (Iranas), kaip pagrindiniai žaidėjai. Tai tas aljansas, kuris puls Izraelį, kaip aprašyta Ezekielio 38 skyriuje ir bus jo ir jo sąjungininkų nugalėtas. Po šio trumpo karo Ezekielio 39 skyriuje parašyta, kad Izraelis 7 metus bus aprūpintas nafta/ ištekliais ir jam reikės 6 mėnesių, kad palaidotų užmuštus priešus.

Tas karas NĖRA Armagedonas; tai bus vadinama III Pasauliniu Karu (Aš turiu cd/mp3 serijas, ww3, ir taip pat apie Armagedoną ir Paskutinius laikus, ir dar daigiau tiems, kas norės daugiau pastudijuoti).

Šis aljansas formuojasi labai greitai, Turkija net grasina uždrausti Izraeliui laivų blokadą į Gazą.

Taigi toliau stebėkite aljansą tarp Turkijos ir Rusijos, ir Irano.

Palestinos problema
Aš metų metais miniu savo mokymuose Ezekielio 38:11, kad kai Rusijos/Turkijos/Irano aljansas įsiverš į Izraelį, jie „...ateis ir užpuls atvirą, neturintį tvirtovių kraštą, ramiai ir saugiai gyvenančią tautą, neturinčią nei sienų, nei vartų, nei užkaiščių...“

Dabar jie nėra taikoje, taigi invazija dar tik artėja. Ezekielis sako, kad prieš įsiveržimą vietiniame lygyje bus taika.

Pagal Raštą scenarijus toks, kad taikos sutartis Izraelyje bus vietiniame lygyje, gal būt net Palestinoje – kas žino, kokią formą ji įgaus, bet Ezekielis sako, visi bus ramybėje – kuomet tarptautiniu lygiu įvyks įsiveržimas...

Apibendrinimas
Visos šitos temos bus laikraščių straipsnių antraštėse ta pačią savaitę - Izraelio/ Palestinos klausimas, Turkijos grasinimai Izraeliui, Putino pareiškimas, kad jis bus prezidentu kitais metais - ir apie visus šituos dalykus kalba Ezekielio 38!

Mano širdis prisipildė visų šitų dalykų, ir norėdamas sutvarkyti savo nuosavą širdį susitelkiau šią savaitę į Naujojo Testamento rašytojų laiškus ir į tai, kur jie susitelkdavo, nes gyveno apsupti visuotinio sąmyšio.

Jie gyveno tokiu laiku, kai būti krikščioniu bet kur Romos Imperijoje galėjo reikšti kankinio mirtį, ar mažų mažiausiai kultūrinę neapykantą ir aklą spaudimą kiekvienam, kuris taip save vadina. Nors rašydami laiškus žmonėms, susirenkantiems namuose visoje Imperijoje, jie nebuvo susitelkę į save ir nebuvo baimėje, nes juos supančio pasaulio įvykiams ten nebuvo skiriama centrinė vieta.

Faktiškai, jei mes neturėtume išorinių istorinių dokumentų, kurie pasakoja mums apie persekiojimus ir kankinystę, vien skaitydami Pauliaus, Jokūbo, Judo ir Petro laiškus mes mažai ką apie juos sužinotume!

Tai labai skiriasi nuo mūsų elgesio. Kai mes rašome elektroninius laiškus, draugui ar šeimai argi mes neįtraukiame gerų, blogų, siaubingų dalykų, to ką gyvenimas pateikė? Kartais mes susitelkiame į tą blogį – ką padarė „velnias“ mums šią savaitę, ir kaip mums reikia išsiveržti!

Nors Paulius ir kiti buvo taip paveikti to, ką Jėzus padarė, daro juose, tarp jų ir aplink juos, kad Paulius laikė tuos kentėjimus „lengvais ir laikinais“ (2 Kor 4:17).

Jėzus ir tai, ką Jis darė juose – štai apie ką jie rašė! Jie mažai vietos skyrė aprašyti persekiojimams, ar velniui, bet susitelkė į Jėzų ir Jo pergalę, ir mūsų galutinę pergalę, kaip to rezultatą.

Nors aplink mane šiandien žmonės leidžia savo gyvenimus norėdami sužinoti, kokia artėja kometa ar drebėjimas, ar banga, ar uraganas, kokia nelaimė ir kada, kuria slapta teorija galima tikėti, kas gali būti Antikristu, ta formulė, ar šita ir t.t.

Tiek daug nukrypimų, kurie išstumia Dievo ramybę iš mūsų širdžių ir atneša sumaištį ir baimę. Ir žmonės gyvena su tuo!

Kai mes TIKRAI turime žinių atėjusių per pranašystę, kaip anksčiau pateikta informacija, visomis išgalėmis mes stengsimės suprasti laikus kuriais gyvename. Domėtis dalykais, kurie susiję su svarbiausiais įvykiais nėra blogai. Bet mes niekada neturime nukreipti žvilgsnio nuo Viešpaties.

Jis sakė Jono 10:4-5, kad Jo avys pažįsta Jo balsą, ir neseks kitais balsais. Iš tikrųjų Jis sakė: „...jos bėgs šalin nuo jo, nes atpažins svetimą balsą“.

Aš laukiu dienos, kai visi tikintieji bus taip susitelkę į Jėzų, kad jie net neatpažins priešo balso... bet bėgs kitu keliu ir užuot mąstę jo mintis stengsis pažinti Dievą. Štai čia aš pratęsiu kitą savaitę.

Gausių palaiminimų ir pasilikite ramybėje!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Nepritapimo sindromas. 2 dalis


John Fenn, 2009 m. gegužės mėn. 23 d.,

Sveiki,

Mane apstulbino skaitytojų atsakymai, kuriuos aš gavau po praeitų „Savaitės minčių“ – aš gavau daug laiškų iš viso pasaulio. Daugelis žmonių, kurie patyrė panašius dalykus kaip ir aš. Ačiū, kad parašėte (o man jau mažiau skauda pirštą). Aš pasidalinsiu dar kai kuo apie šio nepritapimo jausmo šaknis.

Svarbus dalykas
Kai kurios iš jų turi ryšį su mūsų labai užimtu gyvenimo stiliumi; sekmadienio rytai ir trečiadienio vakarai daugiau užimti, nei ankstesnės kartos. Kai kurios yra apie tai, kad žmonės dabar mąsto laisviau nei anksčiau, jie supranta, kai jais manipuliuojama, kai jie spaudžiami ir kai dalykai jiems primetami iš sakyklos – tai įvaro pleištą tarp susirinkimo, pastoriaus/ bažnyčios.

Tačiau, pastaraisiais metais, aš mačiau didelę daugybę žmonių, kurie tik norėjo daugiau Dievo, būti tikėjime, turėti sveikus santykius Kristuje toje vietoje, kur Dievas gali veikti ir kontroliuoti susirinkimą per įvairias ten susirinkusių žmonių dovanas.

Įdomi studija; taškai sujungiami
Pastaroji studija skirta dvasiniai brandai, kuri parodo, jog 4 iš 5 (80%) tikinčiųjų galvoja, kad dvasinė branda - tai „stengtis įvykdyti taisykles“.

Ar tikrai? Jeigu 80% tikinčiųjų  bažnyčia tapo vieta, kur stengiamasi „įvykdyti taisykles“ – tai ne keista, kad daugelis jaučiasi nepritapę?

Iš tikrųjų pastoriai apibūdina savo susirinkimui, kas tai yra dvasinė branda, taigi kiekvienas žino tikslą, kurio siekia, taip? Bet jie klysta. Cituoju tiesiai iš studijos.

„Neįtikėtina, bet pastoriai mažai randa Rašto vietų mokydami žmones apie dvasinę brandą. Tai atsispindi tame, kad didelė dauguma pastorių paprašyti apibūdinti pagrindines Rašto vietas šia tema, pateikia tik apibendrintus atsakymus. Faktiškai viena trečioji pastorių tiesiog pasako: „visa Biblija“. Kiti sako: „Evangelijos“ (17%), Naujasis Testamentas (15%), Pauliaus laiškai (10%). Apklausos rezultatai parodė, kad trys ketvirtadaliai pastorių pateikė vieną iš šitų apibendrintų atsakymų“.

Taigi 75% pastorių į klausimą, kas yra dvasinė branda, pateikė tik apibendrintus atsakymus, o 80%visų bažnyčių mano, kad tai: „stengimasis įvykdyti taisykles“ - tai reiškia, kad pastoriai klysta versdami žmones paklusti taisyklėms, užuot iš tikrųjų parodę, kaip Biblija apibūdina dvasinę brandą. Iš patirties, aš pastebėjau, kad šitos taisyklės gali apimti viską nuo pagrindinių moralinių taisyklių vietinėje bažnyčioje iki tikėjimosi įvykdyti šiandien taip populiarias formules.

Studija prašė pastorius apibūdinti dvasinę brandą, ir štai kokios išvados:

„Apibūdindami dvasinę brandą pastoriai dažnai teikia pirmenybę veikloms prieš perspektyvas. Jie žmonių dvasingumą matuoja dvasinių disciplinų praktikavimu (19%), įsitraukimu į bažnyčios veiklą (15%), liudijimu kitiems (15%), bendravimu su Jėzumi (14%), rūpinimusi kitais (14%), Biblijos taikymu savo gyvenime (12%), noru augti dvasioje (12%), Rašto pažinimu (9%)“ (www.barna.org).

Dabar tai prasminga
Mes lengvai galime pažvelgti, kaip šis principas yra taikomas bažnyčioje:

Dvasinės disciplinos – dienos skaitiniai, bažnyčios rėmėjų maldos susirinkimai, Biblijos studijos ir t.t.
Dalyvavimas bažnyčios veikloje – būk ten visuomet kai atidaromos durys, kad gautum maksimalų palaiminimą.
Liudijimas kitiems – bažnyčios skrydžiai, misijų kelionės, pasiimk draugą į bažnyčią.
Bendravimas su Jėzumi – tai skiriama iš to, kaip žmogus yra dvasiškai subrendęs Kristuje.
Rūpinimasis kitais – savanorystė bažnyčioje, davimas tai ar kitai programai arba bažnyčios informavimui,
Biblijos taikymas savo gyvenime – kasdienis skaitymas, kasdienės maldos, liudijimas kitiems.
Nei pastoriai nei kongregacija negali apibūdinti, ką reiškia norėti augti dvasioje, bet svarbu norėti.
Pažinti Raštą - ateiti į bažnyčią, klausytis ypatingų pamokslininkų, perskaityti Bibliją per metus, visa tai tampa programa arba dalimi programos.

Kai aš skaičiau šitą sąrašą, suvokiau, kad jis nutapo gerą karikatūrą tradicinės struktūros bažnyčiai, kokią galima rasti kiekviename mieste, aš matau sąrašą veiklų prilyginamų dvasinei brandai - tai patvirtina išvadą pateiktą trimis paragrafais aukščiau.

Ponia K-MEILĖ
Trečiadienį klausiau radiją per internetą, man patiko, nes jie grojo geras krikščioniškas giesmes, daugelis jų buvo vertikalus garbinimas, bet ne horizontalus (susietas su žeme), vadinamas K- MEILE.

Ponia paskambino į studiją labai susijaudinusi, nes ką tik matė stebuklą ir norėjo papasakoti tai visiems, taigi vedantysis leido jai kalbėti. „Stebuklas“ buvo tai, kad ji matė kelis šimtus veteranų, Harley Davidson‘s vežamus pakeliui į Washington DC švęsti Atminimo Dieną. Jie turėjo policijos palydą per miestą su uždegtom šviesom, ir tai buvo įspūdinga, ir tai buvo STEBUKLAS.

(Tarptautiniams skaitytojams turiu paaiškinti, kad paskutinis gegužės sekmadienis JAV yra vadinama  Atminimo Diena (Memorial Day) - tai diena prisiminti tuos, kurie žuvo tarnaudami tautai).

Tai nebuvo stebuklas toks, kaip Pet Robertson sudavė uolai Biblija ir iššoko būrys gvardiečių, Viešpats surinko visus gvardiečius ir nešė juos arti žemės, kad žmonės galėtų juos paliesti ir pakviesti pietums, bet jai tai buvo stebuklas, kad jie visi vyko į DC, o ji tai matė.

Įdomu ar ji liudijo bažnyčioje tą vakarą apie šitą stebuklą su Harley‘s?

Bet jūs neturėtumėte jos smerkti, jei pastorius netgi negali rasti pastraipos, kurioje apibūdinta dvasinė branda, kaip gi jis gali nurodyti jai eilutę ir skyrių apie tai, kas yra tikras stebuklas?

Sekančią savaitę - siurprizas, aš pasidalinsiu, kaip Biblija iš tiesų apibūdina dvasinę brandą. BET DABAR, Harley‘s eina per miestą ir tai stebuklas, kokį kada tik esu matęs :)

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Nepritapimo sindromas. 1 dalis

John Fenn, 2009 m. gegužės mėn. 16 d.,

Disconnect Syndrom. Disconnect – lietuvių k.: tolimas, nesujungtas, nepritapęs, neturintis ryšio, atskirtas.

Sveiki,

Aš suvokiu, kad dabar, kai šitai rašau, esu nusiteikęs juokauti, taigi dėl to jus perspėju.

Įsivaizduokite, ten kur mes gyvename, šiaurės rytų Oklahomoje, lijo be perstojo 20 dienų. Po to viena diena pertraukos, tada praeitą naktį stiprus uraganas su serija griausmų ir žaibais 11 vakaro, 2 ir 4 valdandą ryto. (Tulsa tai ne Sietlas, bet aš turiu nuojautą, kad jeigu tai nesiliaus, ant kiekvieno kampo greitai ims dygti kavinės).

Čia gali būti kaltas taip pat mano rodomasis pirštas, kurio galiuką sužeidžiau plaktuku, taigi spausdinu subintuotu pirštu ir kiekvieną kartą, kai aš spusteliu juo - (ach, och, arba auč auč auč) skauda!

Šitame kampe: Populiari bažnyčios kultūra
Visgi aš manau, kad mano nusiteikimas juokauti kyla iš to, kad jaučiuosi nepritampantis prie krikščioniškuose e-laiškuose ir kitose krikščioniškose publikacijose, kurias gaunu paštu, skelbiamos informacijos.

Kas vyksta mano viduje labai skiriasi nuo to, ką jie skelbia ir reklamuoja.

Galbūt tas e-laiškų antplūdis, kurį aš gaunu apie tai, kad esame naujame sezone, arba kaip atverti upes pinigų, arba kelią savo ateičiai, arba, kurie sako man, kad laikas pasikeisti (pamąstykite patys?!), arba, kad Dievas (dabar) kalba kitaip (ne, Jis taip nekalba), arba žmogaus samprotavimai apie dalykus, kurie vyksta, vietoj tikrų pranašiškų žodžių apie ateities įvykius, tačiau jie taip pateikiami lyg būtų tiesiai iš Dievo.

Gal būt aš kenčiu nuo kažkokio naujo viruso, kurį mes vadiname Krikščioniškas Nepritapimo Sindromas (KNS), aš negaliu sutikti, ką daugelis žmonių mano darant Dievą, kai aš suprantu, kad Jis daro visai kitus dalykus.

Galbūt KNS yra gerai!

O šitame kampe: Jėzaus kultūra
Kai Jėzus sugrįš, Mato 25 skyriuje parašyta, kad Jis atskirs savo žmones nuo netikinčių pagal šį kriterijų: aš buvau alkanas ir jūs pamaitinote mane, ištroškęs ir jūs davėte man atsigerti, pakeleivis ir jūs priėmėte mane, man reikėjo rūbų, ir jūs mane aprengėte, ligonis ir mane aplankėte, kalinys ir atėjote pas mane.


Apaštalų darbų 2-6 skyriuose tai buvo pademonstruota, kai jie dalinosi namų bažnyčiose rūbais, resursais, kai iškildavo poreikis. Tai nebuvo komuna, daugiau namų ir šeimų bendruomenė, sujungta tarpusavyje Kristaus meile.

Jokūbas tai pasakė tokiu būdu; Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda? (Jok 2:15-16)

Tai kur gi čia populiari krikščioniška kultūra sutinka su Jėzaus kultūra?

Aš galvoju, kad viena priežastis, kodėl žmonės palieka tradicinę bažnyčią ieškodami tikro tikėjimo – tai praktinis tikėjimas ir santykiai, ir tikri krikščionys draugai – jie ieško Jėzaus kultūros.

Auga skaičius bažnyčių ir susirinkimų, kurie sutelkti į save - padaryk mane turtingu, išlaisvink mane, duok man dvasinės jėgos - štai prie šito aš nepritampu. Žmonės nori to, ko Jėzus nori.

Neteisingai panaudota Amerikos dovana
Amerika turi didelę dovaną pasauliui - žinias, kaip „daryti“ pinigus. Aš kalbu rimtai; kai vokiečiai ir olandai turi inžineriją, centrinė Afrikos dalis - šlovinimo dovaną, lotynai – dovanas šeimai, prancūzai... gerai, jie prancūzai, taigi mums dar toli iki jų to (čia juokas: atsidarykite www.google.com ir parašykite „French military victories“ ir paspauskite „I‘m feeling lucky“ ir pažiūrėkite, ką rasite).

Amerika gali mokyti pasaulį, kaip „daryti“ pinigus . Bet Tėvas leidžia žmonėms ir tautoms pjauti tai, ką jie pasėjo, taigi jeigu žmogus ar tauta neteisingai naudoja Dievo dovaną, ji atsisuka prieš juos pačius.

1989 metais aplankymo metu ir po to vėl 2004 metais, Viešpats pasakė man, kad Jis liepia savo žmonėms susimokėti skolas ir kad nuo 1980 metų su Jim Baker skandalas ir kiti panašūs į jį buvo Kristaus kūną perspėjantys signalai. Šalies ekonomika vystėsi skolų pagrindu, bet visada yra atpildo diena, kai namai arba tauta išleidžia daugiau negu turi.

Esmė tokia, kad kai Jėzus sugrįš, arba mes sutiksime Jį, po paskutinio širdies dūžio, Jis nepaklaus apie mūsų banko sąskaitos balansą, norėdamas įvertinti, kiek mes esame dvasiniu požiūriu subrendę. Tai bus įvertinta pagal Mato 25 skyrių ir asmeninį augimą Jame. Ar mes esame žodžio vykdytojai, ar tik klausytojai?

Visame pasaulyje žmonės susirenka namų susirinkimuose, meldžiasi vienas už kitą, kartu valgo, padeda vienas kitam ir staiga suvokia, kad jiems nereikia multi-milijonų vertės auditorijos su marmuro grindimis ir dviejų milijonų vertės garso sistemos, kad surastų tikėjimo turtus.

Žmonės ima suvokti, kad tikėjimo turtai tai nėra mega bažnyčios tikėjimas su baziniu mokymu, kuris skamba nuo 1980 metų ir jūs tai girdėjote mažiausiai jau 25 kartus, su profesionaliu šlovinimu daugiau paklūstančiu pamaldų tvarkaraščiui negu Dievo Dvasiai, ir kai vaikai pasiunčiami svetimiems, kad jie papasakotų apie Jėzų, kol mama ir tėtis pailsės nuo jų suaugusių tarnavime.

Ne, tikėjimas yra labai paprastas – jis nežadina jausmų, o reikalauja, kad kiekvienas žmogus iš tiesų savarankiškai vaikščiotų su Dievu per savaitę ir, kad namų susirinkimas su kitais yra daugiau putos ant gėrimo, o ne visas turinys. Čia mes sužinome apie poreikius žmonių gyvenimuose ir galime jiems padėti. Čia mes sužinome, kas yra alkanas, ištroškęs, kam reikia drabužių ar aplankyti - jei, būtent šito Jėzus sakė, kad ieško, ar galite įsivaizduoti?

Plyšys tarp to, kas iš tiesų vyksta namų lygyje, kas sutinka su Mato 25 ir Jokūbo 2 skyriais, ir to kas skelbiama konferencijų reklamose ir e-laiškuose yra Didžiojo Kanjono dydžio.

Taip, aš tikrai turiu krikščionišką nepritapimo sindromą.

Kur mano širdis, ir ką aš girdžiu
Tai, ką aš girdžiu iš žmonių visame pasaulyje - tai alkis tikrų žodžių iš Dievo apie laiką, kuriame mes esame, alkis tinkamo tikėjimo, ir yra labai daug žmonių, kurie žino, kad kažkas svarbaus vyksta, ir kad mes jau niekada nesugrįšime atgal į tas „geras senas dienas“. Aš manau, kad daug kas iš mūsų turi tą KNS virusą.

Tai panašu, kaip mokinys gatvėje žino savo dvasioje, kad dalykai pasikeitė, bet nedaugelis konferencijų, „pranašiškų žodžių“ ar e-laiškų tai atspindi. Pagrindinei srovei atrodo, kad reikalai vyksta kaip paprastai, tik keičiasi konferencijų pavadinimai, kurie atspindi dabartinę situaciją ekonomikoje.

Nei vienas iš tų žmonių nematė ekonomikos krizės jai artėjant, bet jie turi daugybę žodžių iš Dievo PO TO, kai tai įvyko. Mažai kas iš mūsų tikrai turėjo žodžius iš anksto, rašė apie tai ir kalbėjo, aš kai ką iš tų žodžių publikavau anksčiau šiais metais.

Kai kuriuos asmeninius žodžius Tėvas pasakė mums: Po rinkimų Viešpats pasakė, kad prezidento politika bus „išparduoti Ameriką“, ir jo politika smukdys mus žemyn ir atidengs ateities atakoms (bet mes šiek tiek nukrypome).

Neseniai Jis pasakė man apie ekonomiką, kad: „kurį laiką bus stabilumas, bet pagrindinė tendencija - smukimas“. Na ir žinoma, kad nuolatiniai skaitytojai prisimena, jog prieš 8 metus, Jis pasakė man, kad į kraštą ateina socializmo dvasia (Ji jau čia).

Žmonės, doleris toliau silpnės, mūsų tauta silpnės - nors tie, kurie vaikščios Dvasioje, tiems gerai seksis.

Aš atsiprašau, kad nepritampu prie pagrindinės srovės, bet aš turiu kalbėti pagal tą malonę, kuri man duota. Struktūra ir programa paremtas tikėjimas žlunga ir žmonės pasitraukia.

Santykiais ir šeima pagrįstas tikėjimas, paprasta bažnyčia, paprasti namų susirinkimai su žmonėmis su kuriais einame kartu per gyvenimą – tai vieta, kur juda Dievas nuo pat Adomo ir Ievos laikų, kai Viešpats buvo su jais sode.

Žmonės visoje šalyje ir pasaulyje, krikščionys ir kiti, užsiima daržininkyste, konservavimu, kaupia pagrindinius produktus, išsimoka skolas, pertvarko savo gyvenimus atsiskirdami nuo nesvarbių žmonių ir dalykų savo gyvenime ir susijungdami su tais, kurie jiems svarbūs - gyvenimas jau nebus toks pats! Žmonės suderina savo prioritetus su Jėzumi.

Jėzus ieško žmonių, kurie turi tokius pačius prioritetus kaip ir Jis. Taigi aš ištiriu savo gyvenimą, kad įsitikinčiau ar Jo prioritetai taip pat yra ir mano prioritetai. Jei Jis sako Mato 25 ir Jokūbo 2 skyriai, kad čia yra Jo širdis, čia bus ir mano poreikiai, ir tada man reikia ryžto jais sekti ir įvykdyti pakeitimus, kurie atspindi šituos prioritetus.

Štai tai sukūrė manyje Krikščionišką Nepritapimo Sindromą ir aš turiu Jėzaus virusą!

OK... perspėjau jus, kad esu nusiteikęs juokauti!

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com