Viltis. 3 dalis

John Fenn, 2011 m. rugpjūčio mėn. 20 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Tęsiu rugpjūčio 6 dienos straipsnį apie viltį

Aš dalinausi mintimis apie tai, kad Žydams 6:19-20 sako, jog viltis yra sielos inkaras. Ji paprastai sumaišoma su tikėjimu, bet ji nėra tikėjimas. Viltis yra mūsų sielai, ji įtvirtina mus gyvenime kaip inkaras – viltis yra „pasitikėjimas laukiama pabaiga”. Aš taip pat pasidalinau pirmoje serijos dalyje, kaip Viešpats aplankė mane ir mokė apie tai, kaip žmonės mąsto paveikslais.

Serijos apie viltį 1 dalyje aš rašiau, kaip Viešpats parodė Abraomui visas žvaigždes ir paklausė, ar jis gali jas suskaičiuoti ir pasakė, kad tiek bus jo palikuonių, kiek tų žvaigždžių. Aš dalinausi mintimis, kaip man buvo pagydyti 3 pėdos kaulai, kaip mano viltis, kuri maniau, kad buvo tikėjimas, pasikeitė į tikrą tikėjimą.

Ji buvo mūsų vyriausio sūnaus mokytojos padėjėja. Ištekėjusi, trijų vaikų mama. Mes išgirdome apie jos smegenų vėžį, praėjus kelioms savaitėms po diagnozės. Tuo metu ji gydėsi Kolorado Universiteto Sveikatos moksliniame centre Denveryje, kuris buvo 45 minutės kelio nuo mūsų gyvenamos vietos prie Boulder.

Aš nuėjau į ligoninę. Ji gulėjo lovoje ir buvo labai silpna. Aš pasidalinau apie tai, kad Dievas šiandien gydo. Ji apie tai nežinojo, nors pažino Viešpatį, bet šia tema jos bažnyčioje nebuvo diskutuojama. Taigi, jai tai buvo nauja.

Nebuvo vilties dėl jos išgydymo. Auglys buvo viduryje smegenų, kumščio dydžio. Dėl tos buvimo vietos operacija galėjo pašalinti tik jo dalį, ir jie sakė, kad jis vėl ataugs.

Atgijo viltis

Kai aš pasidalinau, kad Jėzus šiandien tebegydo – tai buvo pirmas pozityvus dalykas, kurį jį išgirdo per pastarąsias savaites. Ji atidžiai klausė, ką Viešpats mane mokė apie vėžį ir „dalykus iš savo gyvenimo“. Jis pasakė, kad kaip figos medis Morkaus 11 skyriuje nudžiuvo iš šaknų, kai Jis įsakė, taigi mes taip pat galime įsakinėti su valdžia „dalykams savo gyvenime“.

Jis paaiškino man ir dabar aš jai, kaip vėžys, infekcija, virusai ir kiti, kurie turi gyvybę savyje, bet ta gyvybė juose yra mirtis, ir kad galima įsakyti jiems mirti. Mes naudojomės šitais nurodymais melsdamiesi už mūsų mažus vaikus, įsakinėjome peršalimams, pakilusiai temperatūrai ir ligoms numirti ir jų kūnams būti išgydytiems. Kartais rezultatas buvo matomas nedelsiant, kartais pasikeitimą pastebėdavome per 24-28 valandas, bet visada, kokia tai bebūtų liga, jos poveikis žymiai susilpnėdavo (kai kuriuos gali sudominti mano CD/mp3 serijos „Išgydymo mokykla” ir „Pati svarbiausia tiesa, kurią išmokė mane Viešpats apie išgydymą“).

Tikėk viltimi

Ji buvo sužavėta galimybės, kad gali būti išgydyta. Bet aš atsisakiau tuoj pat melstis už ją. Aš mokiau ją, daviau jai paklausyti įrašų kasetėse (tai buvo 1985 metai) su Rašto vietomis apie išgydymą, daviau Bibliją ir paprašiau, kad ji paskaitytų Morkaus 11 skyrių ir kiekvieną išgydymo pavyzdį Naujajame Testamente bei pažadėjau sugrįžti po savaitės. Aš norėjau, kad ji paskaitytų ir pamąstytų apie išgydymą bei daviau jai laiko, kad ji priimtų iš Viešpaties apreiškimą apie išgydymą.

Rom 4:18 sako tai apie Abraomą; „Nesant jokios vilties, patikėjo viltimi, kad jis taps daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: „Tokia bus tavo sėkla”.

Atkreipkite dėmesį į įvykių eigą: 1) Viešpats davė pažadą Abraomui, 2) Pažadas pagimdė viltį, 3) Abraomas patikėjo viltimi.

Triušio pėdsakais (nedidelis nukrypimas nuo temos)

Nors mes kalbame apie 1) ir 2) punktus iš eilės, bet aš turiu trumpam sugrįžti į 1) punktą - Abraomas gavo pažadą iš Dievo. Daugelis žmonių bando turėti tikėjimą, tikėti Dievu dėl išgydymo, finansų ar dėl ko nors kito, iš tiesų nepraleidę laiko Jo Buvime, kad visų pirma gautų pažadą.

Daugelis mano, kad jiems tik reikia išsirinkti skyrių ir eilutę ir stovėti ant jos, pritaikyti ją sau, ir tada jos laikytis. Jų mąstymas yra toks, kad mes turime rašytinį Dievo Žodį, kuris yra apreiškimas ir tai viskas ko mums reikia. Užtenka tik pasirinkti eilutę. Jei tai būtų tiesa, žmonės išsigelbėtų tik skaitydami Bibliją, nes vien tik ją skaitant plauktų apreiškimai. Tačiau tiesa yra tokia, kad kiekvienas mūsų turi turėti asmeninį apreiškimą, kad pakiltų tikėjimas ir viltis.

Mato 16:17-18 Jėzus pasakė, kad apreiškimas, jog Jis yra Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus ateina nuo Tėvo ir visa bažnyčia yra pastatyta ant šito apreiškimo uolos. Jis sakė, kad pragaro vartai negalės išstovėti prieš šitą apreiškimą (Petras nėra uola. Jėzus čia vadina jį „mažu akmenėliu“ – Petros. Bet ant šios apreiškimo uolos pastatyta bažnyčia. Jėzus naudoja žodį – „Petra“ – didžiulė uola, kaip kalnas).

Apreiškimas yra būdas kaip veikia Kristaus kūnas, pradėdamas nuo pirmo apreiškimo iš dangaus, kad Jėzus yra Viešpats. Štai kodėl aš iš karto nesimeldžiau dėl moters su smegenų vėžiu – ji neturėjo apreiškimo, todėl aš žinojau, kad mano maldos nepadės. Abraomui neužteko tik trokšti sūnaus, tuomet nuspręsti kažką išsirinkti, kad galėtų ant to stovėti ir tikėti kol pamatys sūnų realybėje. Jam visų pirma reikėjo gauti apreiškimą iš Dievo.

Jei tu skaitysi Evangelijose išgydymų aprašymus, daugelį kartų Jėzus sakė žmonėms „Tavo tikėjimas išgydė tave“. Tuose pavyzdžiuose aišku, kad kiekvienas žmogus turėjo apreiškimą, kas buvo Jėzus ir ką Jis gali padaryti dėl jų (ir vėl „Išgydymo mokykla“ ir taip pat „Žydiškomis akimis“ CD/mp3 galite sužinoti daugiau apie tai).

Kaip buvo pagydyta mano koja? Aš žinojau gavęs šviežią apreiškimą, kad 1 Pt 2:24 buvo man ir apie mano koją. Ne protinis suvokimas, bet aš turėjau praleisti laiką ligoninėje garbindamas, galvodamas, priimdamas tą apreiškimą ir žinodamas, kad jis man. Štai kodėl aš turėjau viltį.

Abraomo vilties priežastis buvo ta, kad jis turėjo pažadą.

Štai kodėl mano patarimas, kiekvienam, kuris „stovi“ yra grįžti atgal į punktą 1) Grįžkite atgal į paskutinį dalyką, kai jūs žinojote, kad Viešpats kalbėjo jums ir parodė jums arba Rašte atskleisdamas jūsų situaciją. Jei jūs, stovėjote be šito apreiškimo, praleiskite laiką skaitydami Raštą, melsdamiesi, ypač garbindami ir laukite prieš Viešpatį apreiškimo, kad jis nori jus išgydyti, patenkinti jūsų poreikius, koks bebūtų atvejis - visų pirma gaukite apreiškimą, tuomet jis pagimdys viltį. Triušio pėdsakų pabaiga.

Kaip Abraomas perėjo nuo vilties prie tikėjimo

Kaip Abraomas „tikėjo viltimi“? Rom 4:19 parašyta: „Jis nenusilpo tikėjime, kai jis laikė savo kūną (visiškai) bejėgišku, kuris buvo geras kaip miręs, nes jam buvo apie 100 metų, arba kai jis laikė Saros kūną nevaisingu“ (Išplėstinis vertimas)

Atkreipkite dėmesį, kad jis suvokė savo ir Saros natūralią kūno būklę. Tikėjimas tai nėra neigimas, arba atsisakymas pripažinti natūralių aplinkybių. Tikėjimas nevadina to, kas yra taip lyg to nebūtų.

Procesas, kai tikima viltimi

Žydams 11:13 apibūdina procesą, kaip žmogus gyvena tikėdamas viltimi. Čia kalbama apie platesnį dangaus pažadą ir Dievo Karalystę: „Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet (1) iš tolo juos regėdami, (2) buvo įsitikinę jais ir (3) priėmė juos, (4) išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai“.

Kai visų pirma ateina apreiškimas - Abraomai, aš noriu padaryti iš tavęs tautą. Arba moteriai ištiktai vėžio „kurio žaizdomis jūs buvote išgydyti“ – tai jums yra „regėjimas iš tolo“. Mes gavome apreiškimą. Mes matome pažadą. Tai galimybė - ji matoma iš tolo. Bet tada pasakyta - „jie buvo įsitikinę“. Įsitikinę pažadais, kuriuos Dievas jiems davė. Štai kodėl aš palikau tą moterį skaityti eilutes apie išgydymą, ir uždaviau jai tą „namų darbą“ skaityti apie tai, kaip Jėzus gydė žmones Evangelijose.

Abraomas ėjo nuo to momento, kai gavo pažadą, iki tos stulbinančios vizualios priemonės apie žvaigždes tikėdamas viltimi. Pažadas ėjo nuo „Iš tiesų? Man?“ iki „Aš tikiu“. Nuo „iš tolo“ iki „įsitikinimo“. Tada pasakyta, kad jie „priėmė (pažadus) – padarydami juos savais, asmeniniais pažadais. Bet tai atėjo tik kai jie pamatė juos iš toli, tada tapo įsitikinę.

Aš sugrįžau į ligoninę apie vidurdienį, praėjus 5 dienoms po pirmo vizito pas tą moterį pirma pašnekėjęs su mūsų sūnaus mokytoja, ar ji jau atliko tą namų darbą. Kai aš atvykau ji buvo labai susijaudinus, nors prieš dvi valandas, maždaug 10 valandą ryto jai buvo padarytas rentgeno tyrimas, kuris rodė, kad auglys vis dar tebėra kumščio dydžio.

Aš paklausiau jos ar ji yra pasiruošusi, kad uždėčiau ant jos rankas. Jis atsakė, kad yra pasiruošusi. Aš paklausiau ar jinai žino kas įvyks, kuomet aš tai padarysiu, o ji atsakė: „Žinoma, kad aš būsiu išgydyta!“ Aš žinojau, kad ji atliko savo namų darbus ir Tėvas davė jai pareiškimą, kad Jo valia išgydyti ją. Pirmiausiai ji matė pažadą iš toli, o tai pagimdė viltį. Kai jinai skaitė ir klausė apie išgydymą, apreiškimas atėjo ir ji buvo įtikinta. Tada ji priėmė pažadą, padarydama jį savu.

Aš uždėjau rankas ant jos galvos ir mes pradėjome garbinti ir dėkoti už jos išgydymą. Tada aš įsakiau vėžiui mirti ir nudžiūti kaip figos medžiui Morkaus 11 skyriuje, ir jos kūnui būti išgydytam, ir mes toliau garbinome. Visa tai tęsėsi maždaug tris minutes. Aš pasakiau jai toliau garbinti, o pats išėjau.

Po šešių dienų aš vėl sugrįžau į ligoninę ir sužinojau, kad ji buvo perkelta į reabilitacijos palatą, kur jai padėjo atsistoti ant kojų, ir sutvirtinti raumenis. Ji sakė, kad tą dieną kai mes meldėmės, jie apie 3 valandą dienos jai darė dar daugiau tyrimų ir dar vieną rentgeną. Popietiniai tyrimai rodė, kad auglys stebuklingai susitraukė iki mažo pirštelio dydžio, tai įvyko kažkur tarp 10 valandos ryto ir 3 valandos dienos. Ji buvo smarkiai sužavėta, greitai pervesta tęsti reabilitaciją ir atgauti jėgų bei visiškai išgydyta.

Kaip jūs ar aš gauname tą pradinį apreiškimą ir pažadą iš Viešpaties dėl savo situacijos? Apie tai kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Viltis. 2 dalis

John Fenn, 2011 m. rugpjūčio mėn. 6 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Vaikai, šitaip daryti negalima

Mano mažasis broliukas ragino mane išbandyti jo naująją riedlentę. Tą dieną buvau apsiavęs lengvus sandalus ir supratau, kad man derėtų turėti tinkamą avalynę tokiam tikslui, bet vis tiek užšokau ant riedlentės. Per 15 sekundžių, krisdamas pakišau savo kairę pėdą po riedlente, sandalai negalėjo apsaugoti kojos ir aš sutraiškiau tris pėdos kaulus. Pėdos kaulai yra viršuje pėdos ir tęsiasi nuo kojų pirštų iki kulkšnies.

Ligoninėje tai buvo patvirtinta ir operacijos metu kaulai buvo sustatyti į vietą. Gydytojas pasakė, kad išgyti reikės mažiausiai 6 savaičių, o tai reiškė, kad aš prarasiu konsultanto darbą Tycony stovykloje!

Gimė viltis

Aš žinojau, kad tą savaitę atvyks į mūsų miestą garsi pora, vyro ir žmonos komanda - Čarlzas ir Francis Hanteriai (Charles ir Frances Hunter), kurie buvo žinomi dėl savo išgydymų tarnavimo. Prieš metus aš buvau tvarkdariu jų tarnavime ir pasakiau mamai, kad jų susirinkime būsiu išgydytas. Tai buvo charizmatinio atsinaujinimo pradžioje, kai netgi denominacinės bažnyčios atvėrė durims tokiems žmonėms kaip Čarlzas ir Francis, ir klausė tokių tam metui revoliucinių dalykų: „Ar viskas gerai, jei bažnyčioje gros gitara?“ :)

Čarlzas ir Francis tarnavo didelėje Metodistų bažnyčioje, o žmonių buvo sausakimšai. Aš šlubčiojau su ramentais, nekantriai laukdamas žodžio iš jų, kad „kažkam čia sulūžusi koja ir Viešpats nori jį išgydyti...“ Bet nieko panašaus neišgirdau. Klausydamas kiekvieną skelbiamą žodį galvojau - aš būsiu sekantis: „Sinusitas“, „Nugaros problemos“, „Širdies liga“, bet žodžio „sulaužyta koja“ - nebuvo.

Aš žinojau eilutę „Jo žaizdomis buvote  išgydyti“ (1 Pt 2:24). Aš žinojau, kad žinojau, kad tai buvo tiesa. Tai buvo apreiškimas man ir apie mane. Svarbu buvo tik tai, kaip mano išgydymas įvyks. Aš maniau, kad žinau - Čarlzas ar Francis turės žodį man. Tai realiai galėjau matyti savo prote.

Aš maniau, kad buvau tikėjime ir nekantriai laukiau norimos pabaigos, galvodamas, kad tai ir buvo tikėjimas. Aš buvau emocionaliai pakylėtas ir maniau, kad ir mano tikėjimas „aukštumoje“. Išoriškai aš bandžiau atsipalaiduoti, bet emocionaliai buvau kaip šunytis, kuris maldauja nors trupučio dėmesio – „Nagi, Viešpatie, argi tu nematai manęs? Tark žodį per Čarlzą ir Francis, liepk jiems mane pakviesti ir aš žinau, kad būsiu išgydytas“.

Laikykis šitos minties

Abraomas neturėjo vaikų, jam buvo 80 metų. Pradžios 15:1-6 Viešpats pasirodė Abraomui ir Abraomas patikėjo Viešpaties pažadu, kad jis taps didžios tautos tėvu ir turės palikuonių tiek, kiek žvaigždžių danguje.

Karaliaus Jokūbo vertime 4-5 eilutės sako, kad Viešpats jam apsireiškė ir „išvedė jį laukan”. Visi kiti vertimai panašiai sako, kad Viešpats išvedė jį iš palapinės, kad parodytų žvaigždes.

Anksčiau esu girdėjęs rabinų mokymą, kad „jį išvedė į išorę“ (taip moko rabinų mokykloje) - tai reiškia, kad Viešpats išvedė savo Dvasia Abraomą į kosmosą, kad parodytų visą visatą, ir tada pasakė „Dabar pažiūrėk į žvaigždes ir pabandyk, ar galėsi jas suskaičiuoti. Pas tave bus tiek palikuonių!“

Visiškai aišku, kad išvedęs jį iš palapinės ar į kosmosą, Viešpats davė Abraomui paveikslą, ant kurio jis pastatė savo viltį. Abraomas pats nesukūrė šito paveikslo, kaip aš tai padariau galvodamas, KAIP Viešpats išgydys mane. Abraomas leido Viešpačiui parodyti jam tą paveikslą, užuot bandęs įsivaizduoti, kaip Viešpats tai padarys.

Atgal prie Džono pėdos

Bet jokio žodžio per Čarlzą ir Francis tą vakarą nebuvo. Buvau labai nusivylęs, maldos kambarys buvo paskutinė mano viltis. Jaučiausi taip, lyg man skirta porcija mėsos kažkur liko dar nepateikta, kai visi kiti jau turėjo savo maistą lėkštėse. Buvo pranešta, kad visi, kurie negavo žodžio ir kuriems reikia maldos, kviečiami į kambarį šalia salės, taigi aš nuėjau.

Aš tiesiog žinojau, kad jei Čarlzas ir Francis dės rankas ant manęs, aš būsiu išgydytas. Mano „tikėjimas“ iš tiesų buvo viltis, kuri piešė paveikslą, kaip tai įvyks! Aš galvojau, kad Dievas galėtų išgydyti mane. Gerai, atsakymo neradau už durų Nr.1 - negavau žodžio per Čarlzą ir Francis susirinkime, taigi pabandysiu duris Nr.2, t.y. maldos kambarį.

Aš sau pasakiau, jog nesvarbu, kad tai neįvyko visiems matant, norėti šito buvo išdidumas ir aš dėl to atgailavau, kai pamačiau tą bjaurų dalyką savyje. Taigi aš pasakiau: „gerai, Tėve, tas maldos kambarys man tiks, jie dės rankas ant manęs ir aš vis tiek būsiu išgydytas“ (Ar aš buvau tikėjime?)

Apie dešimt žmonių išsirikiavo eilėje, ir mano siaubui, Čarlzo ir Francis nebuvo su mumis, meldėsi tik šlovintojų grupė, kuri keliavo su jais, „Amigos“ (draugai)!!!

„Amigo” (draugas) uždėjo rankas man ant galvos ir trumpai pasimeldė dar nespėjus man išreikšti savo nusivylimo ir nespėjus paklausti, kur dingo Čarlzas ir Francis, ir aš savo pėdoje nepajutau jokio pasikeitimo.

Lemiamas momentas - kai viltis tapo tikėjimu

Aš nusviedžiau šalin ramentus ir pasakiau: „Gerai, Tėve, nesvarbu, kad nebuvo Čarlzo ir Francis, juk vis tiek jie nėra jokie gydytojai, - Tu esi. „Amigos“ nėra gydytojai. Tu esi. Taigi, gerai, o tai reiškia, kad jų malda yra tokia pat gera kaip Čarlzo ir Francis, nes Tu esi Gydytojas, taigi viskas OK“.

Aš gerai prisimenu tą momentą, kai galėjau priimti arba nepriimti tą vakarą savo išgydymo, nors tuo momentu aš nežinojau, ar mano tikėjimas teisingas. Aš norėjau eiti namo ir kurį laiką dėkoti Tėvui ir Viešpačiui už išgydymą. Tai buvo persilaužimo momentas.

Dievo, bet ne Abraomo paveikslas

Atkreipkite dėmesį į įvykių eigą: 1) Abraomas gavo pažadą iš Viešpaties, kad jis turės savo kraujo ir kūno palikuonį, ir tuomet 2) paveikslas žvaigždžių danguje turėjo sutvirtinti tą pažadą. Tai reiškia, kad kiekvieną naktį, kai jis žvelgė į jį supantį peizažą, kiekvieną kartą, kai žiūrėjo į naktinį dangų, jis turėjo vizualinį patvirtinimą, kuriuo jis parėmė savo viltį - ne tikėjimą - dar ne!

Dievas davė jam paveikslą, jis nesugalvojo jo pats. Jis negavo „žodžio“ nuo Viešpaties ir po to nebandė įsivaizduoti, kaip tas žodis turi išsipildyti, kurdamas vaizdą prote savo emocijų pagalba. Jis leido, kad Viešpats jam suteiktų tą paveikslą.

Viltis matant žvaigždes, buvo sielos sritis. Tai sužadino Abraomui viltį. Jis dabar turėjo pažadą ir vaizdinę priemonę, kad sieloje būtų tas „pasitikintis laukimas“. Jis nežinojo, kaip tai įvyks, tik tai, kad Viešpats pasirodė jam kaip Viešpaties žodis, kuris davė jam pažadą ir vizualinė priemonę (Daugiau apie tai jūs galite rasti cd/mp3 serijoje „AŠ ESU; Kas yra Jėzus ir iš kur Jis atėjo“).

Kaip aš buvau išgydytas

Savo viduje aš uždegiau „tikėjimą“, iš tiesų – viltį, kai tikėjausi būti pakviestas susirinkime į priekį, po to – maldos kambaryje, po to kai nusprendžiau, nesvarbu, kas melsis ar Čarlzas ir Francis ar muzikos grupės narys, juk Viešpats yra Gydytojas.

Mano prote viltis buvo inkaras mano sielai, aš pakeičiau savo regėjimą, kad būsiu išgydytas tarnavime tuo, kad pats Viešpats išgydys mane. Aš nesistengiau įsivaizduoti ar pats kurti vaizduotėje Jėzaus regėjimo, aš tik nukreipiau savo dėmesį nuo žmogaus, leisdamas, kad tie paveikslai ir vaizdiniai išnyktų ir pradėjau ieškoti Tėvo ir Viešpaties pažinimo. Tiktai.

Aš ėmiau lėtai vaikštinėti pirmyn ir atgal ant savo ramentų po dabar jau tuščią bažnyčią, susitelkęs į garbinimą ir dėkojimą už savo išgydymą. Aš dėkojau Jam už Hanterius, už „Amigos“, už tai, kad „Jo žaizdomis buvome išgydyti“ (1 Pt 2:24).

Kryptis vertikaliai

Greitai mano dėkojimas pasikeitė tyru garbinimu. Aš garbinau Tėvą ir Viešpatį tik už tai, kas jie yra. Tai dariau tik iš meilės, dėkodamas už gyvenimą, kad galėjau būti tą vakarą tenai, tik dėl to, kad mylėjau Tėvą ir Viešpatį. Perėjau vieną kartą per bažnyčią. Grįžau kitu keliu. Praėjau dar kartą. Ketvirtą kartą buvau tiesiog pagautas į garbinimą, mažai suvokdamas ir nesirūpindamas, kur aš buvau, kokia buvo mano pirminė garbinimo priežastis ir dėl savo išgydymo, tų pradinių motyvų nei minčių neliko manyje. - Aš tiesiog mylėjau Tėvą.

Aiškiai prisimenu, kai  eidamas penktą kartą per bažnyčią buvau pasinėręs į garbinimą ir staiga atkreipiau dėmesį į intensyvų karštį savo pėdoje. Aš pažiūrėjau žemyn į gipsą ir nieko nepamačiau. Bet stiprus karštis be skausmo vėrė kaip tik tą sritį mano pėdos viršuje, kur buvo sulaužyti kaulai.

Staiga aš tai pamačiau - mano akys atsivėrė Dvasios sričiai - šviesos taškas per tris sekundes išsiplėtė iki citrinos dydžio, tris sekundes pasiliko tokio dydžio ir po to akimirksniu susitraukė ir išnyko. Aš pažiūrėjau į savo kojų pirštus ir jie jau nebuvo violetiniai. Nuo operacijos praėjo vos tik 72 valandos, bet dabar mano kojų pirštai buvo normalios spalvos ir aš galėjau pajudinti juos po tvirtu gipso sluoksniu.

Aš išsigandau ir vėl pradėjau dėkoti ir garbinti ir greitai parvykau namo. Pasakiau savo mamai, kas nutiko, nors buvau nusiteikęs gana skeptiškai. Barb ir aš tuo metu draugavome, o jos brolis buvo chirurgas ortopedas. Taigi kitą popietę jis apžiūrėjo mano pėdą, ir negalėjo patikėti, kad buvau susilaužęs kaulus, nes jis matė normalią pėdą gipse. To man jau pakako!

Aš grįžau namo, prisipyliau vonelę vandens, pasiėmiau iš virtuvės stalo stalčiaus didelį peilį, sumirkiau ir nupjoviau tą gipsinį įtvarą. Mano mama buvo išsigandusi. Aš pasakiau jai, kad buvau išgydytas, ir kad nesirūpintų. Mano pėda iš tiesų buvo normali ir aš sekančią dieną grįžau į darbą. Tycony stovykla - štai ir aš!

Kur čia buvo pasikeitimas? Aš tikėjau viltimi. Štai čia aš pratęsiu kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Daiktavardis ar veiksmažodis?

Sveiki, brangūs John Fenn savaitės minčių skaitytojai,

Vos kelios dienos beliko iki susitikimų su mylimais broliais ir nuolankiais Viešpaties tarnais John Fenn ir Wil Kleinmeulman. Labai džiaugiamės, kad į 1-ąją Lietuvos namų bažnyčių konferenciją aktyviai registruojasi tikėjimo namiškiai iš įvairiausių Lietuvos kampelių bei susidomėjimas yra iš kitų šalių, tad galbūt Dievas suteiks malonę sulaukti svečių iš Latvijos ir Anglijos. Mes raginame prisijungti tuos, kurie dar nėra apsisprendę ir šiandien siūlome jums paskaityti daugiau nei prieš metus parašytą John Fenn straipsnį, kuris atveria Naujojo Testamento realybę ir aiškiai parodo kaip veiksmo žodžiai pavirto daiktavardžiais, titulais ir pareigomis.

Su Kristaus meile,

Žiniatinklio www.namu-baznycia.lt redakcija

--

John Fenn, 2010 m. kovo mėn. 27 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Įsivaizduokite, ar daug kas iš mūsų, kai susižeidžia ieško vaistinėlėje Binto, bet jokiu būdu ne binto?... Argi jūs vadinate tuos audinio gabalėlius Tvarsčiais, o ne tvarsčiais?

Tai stebina, kad per 50 ar daugiau metų nuo šių produktų pagaminimo, daugelis iš mūsų pradeda vadinti juos bendriniais vardais ir taip ženklinti visą produktų liniją.

Tai, ką mes turime čia yra nesugebėjimas bendrauti

Taigi, jūs galite įsivaizduoti, kaip per 2.000 metų bažnyčios istorijos laikotarpį žodžiai, kurie Naujajame Testamente buvo veiksmažodžiai, funkcijos, malonės, tapo daiktavardžiais, titulais ir pareigomis.

Rom 11:13 Paulius pareiškia: „Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą“. Šiandien mes skaitome „apaštalas“ ir „tarnavimas“ ir suprantame juos, kaip daiktavardžius, bet originalia reikšme – jie veiksmą reiškiantys žodžiai.

„Apaštalas“ reiškia „pasiųstas“ - funkcija ir veiksmas. Naujajame Testamente nėra žodžio tarnavimas (vert. reiškiančio pareigas ar užimamą postą). Čia randame žodį „diakonia“ arba tarnas (funkcija, veiksmas).

(Pamąstykime: lietuvių kalboje sakome „tarnas“ ir tai reiškia žemą padėtį, bet kai sakome „tarnautojas“, turim galvoje pavyzdžiui valstybės tarnautoją, aukštą visuomeninę padėtį užimantį asmenį! vert. pastaba)

„Tarnavimas“ (vert. reikšme - pareigos, užimamas postas) - tai išradimas sistemos, kuri sukurta iškelti vienus virš kitų Kristaus kūne. Ši sistema buvo įtvirtinta po to, kai krikščionybė buvo legalizuota 300 metų po Kristaus.

Vine skaitome, kad žodis „diakonia“ (tarnystė) reiškia namų tarnai, priklausomai nuo konteksto: Kristaus tarnai, kai kalbama apie tarnystę kūne, Viešpaties mokinių tarnai ir vienas kito tarnai (Jn 2:5-9; Rom 15:8; Jn 12:26; Mt 20:26) (W.E. Vine’s Expository Dictionary of N.T.)

Todėl Paulius iš tiesų sako: „...aš sakau pagonims, nes aš esu siųstas pas pagonis, aš gerbiu savo tarnystę jums“. Tai labai skiriasi nuo tokio mąstymo, kad Paulius gerbia (aukština, garsina) savo pareigas (vert. užimamą postą, titulą).

KJV keturis kartus sutinkame žodį „tarnystė“ ir jis reiškia „tarnas“.

Kristaus kūne nėra tokio dalyko kaip „pareigos“ (vert. užimamas postas).

Pamąstykime apie tai, kaip visi šitie veiksmažodžiai tapo daiktavardžiais. Apaštalas yra tas, kuris pasiųstas, pranašas yra tas, kuris kalba įkvėpime, pastorius yra tas, kuris maitina (avis), evangelistas yra tas, kuris skelbia Gerąją naujieną, mokytojas yra tas, kuris išaiškina tiesą - visi jie veiksmo žodžiai.

Lengva suprasti - gydymo dovanos gydo, stebuklų darymas yra veiksmo žodžiai. Visos kitos Dvasios dovanos yra veiksmo žodžiai arba funkcijos, bet ne daiktavardžiai. Motyvacinės dovanos taip pat – reiškia rodantį gailestingumą, tarnaujantį, mylintį duoti ir t.t.

Paulius niekada neturėjo galvoje, kad visi šitie žodžiai, kurie apibūdina funkcijas, bus pakeisti daiktavardžiais, titulais, pareigomis, užimamais postais.

Visi lygūs

Pradėkime statyti nuo pamato. Pirmas sluoksnis yra tai, kad mes visi esame lygūs Kristuje, nes visiems reikėjo išgelbėjimo per Jėzaus Kraują. Visi buvome nusidėjėliai, o dabar esame malone išgelbėti.

Paulius 1 Kor 12:12-13 rašo: „Nes kaip kūnas (fizinis) yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną, - žydai ar graikai, vergai ar laisvieji, ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia“. Mes visi esame lygūs.

Sekantis sluoksnis ant tos lygybės yra tai, kad Kristaus kūne mes turime skirtingas funkcijas. Palyginimą apie tai, kaip ranka negali sakyti akiai „man tavęs nereikia“ skaitome 14-26 eilutėse.

Pirmas sluoksnis: mes esame lygūs. Antras sluoksnis: mes atliekame skirtingas funkcijas, bet nuo to nepasikeičia mūsų lygybė, nes jos yra statomos ant lygybės Kristuje. Tai reiškia, kad nei vienas nėra daiktavardis. Paulius vadina šitas funkcijas malonėmis, „Dėl man suteiktos malonės aš raginu... Dievas davė kiekvienam tikėjimo saiką (kuris siejasi su jums duota malone)“. (Rom 12:3)

Tradicinė bažnyčia nukrypo nuo kelio išaukštindama kai kurias kūno funkcijas/malones virš kitų kūne, paversdama jas daiktavardžiais, titulais, postais, užuot leidusi joms funkcionuoti malonėje kaip veiksmažodžiams namų grupių tarpusavio santykiuose.

Jėzus pasakė Mk 10:42-46: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių vadovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo. Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tegul tampa didžiausiu visų tarnu ir kas tarp jūsų nori būti pirmas tegu bus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ,ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti už kaip išpirkos už daugelį“ (vert. iš anglų k.)

Nedidelis nukrypimas nuo temos - triušio pėdsaku

Kiek iš mūsų girdėjo cituojant Žyd 13:17: „Klausykite (pakluskite) savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, už kurias jie atsakingi ...“

Vine Biblijos terminų žodynas aiškina, kad žodis „pakluskite“ arba „klausykite“ graikų kalboje yra „peitho“, kuris reiškia „įtikinti, palenkti savo pusėn“. Ši eilutė tokia „leisk, kad tave įtikintų tie, kurie stovi tavo akivaizdoje (jie tuo metu susitikdavo namuose); kurie budi dėl jūsų sielų...“

Kontekstas, kontekstas

Prisiminkime, kad visas Naujasis Testamentas buvo parašytas žmonėms, kurie susirinkdavo mažomis grupėmis namuose visoje Romos Imperijos teritorijoje. Auditorijos stiliaus pastatas, kurį dabar vadiname bažnyčia, atsirado tik po 300 metų. Pauliaus dienomis, kai kas nors norėjo sužinoti, kur bažnyčia, jam nurodydavo grupę žmonių. Šiandien mes parodome į pastatą.

Mes žinome jų vardus. Lidija buvo pirmoji lyderė Filipuose, kurios namuose įsikūrė bažnyčia, Krispas ir Gajus Justas Korinte, Priskila ir Akvilas Efeze (vėliau Romoje), Filemonas Kolosuose, ponia vardu Nimfas Laodikėjoje, Jasonas Tesalonikoje ir t.t. (Apd 16:14,40; 17:15; 18:7-8; Rom 16:3-5; 1 Kor 16:8,19; Kol 4:15; Fil 2)

Kai jūs skaitote šitas Naujojo Testamento knygas, jūs skaitote laiškus parašytus žmonėms ir tiems, kurie renkasi jų namuose.

Tai reiškia, kad penkios tarnavimo dovanos veikė per žmones, kurie tarnavo kitiems ne diktuodami iš viršaus, o palaikydami iš apačios visą statinį, būdami visiškai lygūs kitoms dovanoms, nors kiekviena iš jų atliko skirtingą uždavinį. Apaštalai būdami visų apačioje per tarpusavio santykius liejo save į tų, kurie rinkosi jų namuose gyvenimą. Dorkėja, kurios mirtis sukėlė didelį sielvartą (žr. Apd 9) buvo lygi su taip vadinamu „šventuoju“ Petru, kuris prikėlė ją iš mirties. Ir siuvėja ir apaštalas buvo lygūs Kristuje, nors atliko skirtingas funkcijas kūne.

„Paaukštinimas“ – būti žemiausio sluoksnio tarnu

Našlės, neturinčios šeimos paramos, pirmame amžiuje sudarė žemiausią visuomenės sluoksnį. Jos prilygo šiuolaikiniams benamiams arba elgetoms. Tuo metu nebuvo pensijų, socialinių garantijų, socialinio draudimo. Jeigu tu neturėjai sūnaus arba dukros (kaip Naomi turėjo Rutą), tu buvai vieniša, pasmerkta maitintis, kas likdavo po derliaus laukuose ir elgetauti.

Kristaus kūnas po Sekminių buvo išplitęs po visą Jeruzalę ir žmonės be abejonės maitino ir suteikdavo prieglobstį tikinčioms našlėms. Vieną dieną paaiškėjo, kad reikia net septynių vyrų tarnauti šitoms žemiausią sluoksnį visuomenėje sudarančioms moterims. Tai reiškė, kad šitie vyrai buvo net žemiau šitų moterų, nes jie dabar joms tarnavo.

Suvokiate? Visuomenėje visi buvo aukščiau už šitas moteris, kol tie vyrai tapo jų tarnais. Vienas tų vyrų „gavęs šį paaukštinimą“ buvo evangelistas Pilypas, tas kuris skelbė Gerąją Naujieną (Apd 21:8).

Paulius pasakė Ef 2:19-22, kad visas Kristaus kūnas statomas, kaip Dievo buveinė, su Jėzumi kaip kertiniu akmeniu, o šalia Jo esantys apaštalai ir pranašai, lieja savo gyvenimus į tuos, kuriems jie tarnauja ir kurie visi yra VIRŠ jų.

Tai kaip gi taip atsitiko, kad mes atvykstame į tą vietą po 2.000 metų, kur toks ir toks Apaštalas ar Pranašas važinėja geriausiu automobiliu, gyvena viloje, nešioja gražiausius rūbus, leidžia kreiptis į save tik titulu prie vardo, lyg jis būtų daiktavardis.

Kaip galėjo atsitikti, kad Dievo Žodis buvo taip iškraipytas, kad Dievas padaromas žmogaus tarnu, užuot žmogui tapus Dievo tarnu?

1.700 metų Biblijos mokyklose buvo mokoma šitos klaidos. Dabar žmogus turi pats paskaityti Bibliją, ir tuomet jo gyvenimas jau nebus toks, koks anksčiau. Namų bažnyčių judėjimas – tai grįžimas prie Dievo Žodžio realybės.

Skaitykime, tikėkime ir praktikuokime Žodį, nesvarbu kaip tai keičia mūsų seną požiūrį. Koks yra Dievas Tėvas ir Jėzus galime matyti iš Jėzaus apibūdinimo „...Aš esu romus ir nuolankios širdies...“ (Mt 11:29).

Sekančią savaitę aš pasidalinsiu mintimis apie šią eilutę ir kai kuriais patyrimais su Viešpačiu, kur Jis atskleidė savo širdies romumą ir nuolankumą, ko mes, aš tikiu, visi turime siekti.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Viltis. 1 dalis

John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 30 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

„Dievo laikų suvokimas. Audio knyga“. Aš įrašiau savo knygą Dievo laikų suvokimas ir pridėjau papildomos informacijos, tęsinys pasirodys kitą mėnesį. Ši knyga prasideda pirmųjų Viešpaties ir angelų aplankymų aprašymu, kurie prasidėjo 1986 metais ir baigėsi mano kelione į dangų. Tai padės jums suprasti būdus, kaip Tėvas ir Viešpats mato dalykus ir, kaip jie veikia už scenos. Rašau apie tai, kaip vaikščioti Dievo laike ir laikotarpiuose mūsų gyvenime, priimti ir norėti vaikščioti tikėjime pastatytame ant apreiškimo, kad darytume tai ką Jis nori ir kaip sutvarkyti mūsų gyvenimą, nepaisant aplinkybių.

Vaisiai, riešutai ir dribsniai: Kaip suprasti ar mokymas yra pusryčių košė, ar Dievo Žodis - tai kitos cd/mp3 serijos (2 Cd). Kai jūs girdite apie patyrimus arba mokymus, kurie jums nauji, kaip suprasti, kad tie patyrimai ir mokymai teisingi ar „išeina už balanso ribų“? Pavyzdžiai: mažas berniukas, kuris pabuvojo danguje sako, kad  ten visi žmonės turi sparnus. Tiesa, ar klaida ir jei netikslu, tai kodėl? Žmogus sako, kad jis nuėjo į pragarą ir matė žmones, kurie ten pakliuvo, nes nemokėjo dešimtinių. Tiesa ar klaida ir kodėl? Šios serijos padės jums geriau atskirti.

Viltis

Draugas mirė nuo vėžio. Jo žmona pasisuko į mane ir pasakė: „Negaliu suprasti! Mes stovėjome tokiame tikėjime! Kaip tai galėjo atsitikti?“

Paauglė mergaitė paprašė manęs pakalbėti su jos draugu, kuris bandė nusižudyti. Mergaitė vaikystėje patyrė priekabiavimą. Ji buvo tikinti, bet turėjo tikėjimo ir gyvenimo problemų.

Jauna pora atsisakė būti savanoriais savo bažnyčioje, jie buvo įžeisti ir pikti. Tai vedė į neapykantą lyderiams, po to bažnyčiai ir Dievui, po to palietė šeimą. Jie paliko bažnyčią nenorėdami daugiau nieko girdėti apie bažnyčią ir Dievą.

Mano draugas, kuris sirgo vėžiu, ir jo žmona, iš tiesų turėjo viltį, bet ne tikėjimą, nors jie „stovėjo tikėjime“ dėl jo išgydymo.

Paauglė negalėjo tikėti, nes jos viltis buvo sugriauta, kai ji patyrė priekabiavimą vaikystėje.

Poros, kuri siekė pasikeitimų savo bažnyčioje, viltis buvo sugriauta ir tai vedė į progresuojantį pyktį ir netikėjimą. „Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį“ (Pat 13:12).

Viltis – tai vienas iš labiausiai nesuprastų ir mažiausiai mokomų dalykų mūsų tikėjimo gyvenime, nors ji yra gyvybiškai svarbi!

Kas yra viltis?

Viltis yra prote, sieloje. Ji apibūdinama, kaip „maloningas ir pasitikintis laukimas, susietas su tuo, ko nematome ir ateitimi“ ir „laimingas laukimas gėrio“ (Vine).

Viltis yra paveikslas mūsų prote to, ką mes matome kaip savo ateitį:

Kai sveikai besijaučiantis žmogus staiga sužino apie vėžio diagnozę, arba ta, kuri svajojo gyventi tyrai bet patyrė priekabiavimą, ir dabar jaučiasi sutepta ir neverta, ar žmonės, kurie praranda poziciją, kai bando padėti bažnyčiai, jų ateities paveikslas tampa niūrus - viltis sudūžta.

Viltis yra inkaras mūsų sielai

Žyd 6:19 pasakyta: „Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun“ (anglų k. „... įžengia į šventovę už uždangos (šydo)“).

Atkreipkite dėmesį, kad viltis yra sielos inkaras. Inkaras yra mažas daiktas, palyginus su laivo dydžiu, bet turi jėgą įsiskverbti į nematomą vandenyno dugną ir išlaikyti visą laivą stabilioje būklėje. Mūsų viltis taip pat įsiskverbia ir yra nematoma emocijose ir mintyse, kai mūsų gyvenimo laivas yra puolamas gyvenimo audrų.

Faktiškai jis (inkaras) taip sukurtas, kad kuo daugiau jį trauksi, kuo daugiau įtampos iš laivo pusės, tuo jis giliau įsiskverbia.

Mes turime vaizdinį mūsų protuose, kaip kažkas dvasioje turi pasikeisti. Tai gali būti susiję su mūsų dienų ilgumu ar gyvenimo kokybe ir tai yra viltis. Viltis yra mažas dalykas, palyginus su mūsų diagnoze, tragedija ar ateities vizija, bet mes laikomės savo „inkaro“ ir skverbiamės su juo į gelmę.

Inkaras leidžia laivui suptis vietoje su mažiausiu pasipriešinimu vėjui ir bangoms. Laivas gali nuleisti inkarą, kai vėjas ramus ir pučia iš pietų, bet naktį vėjas ima pūsti iš šiaurės ir virsta audra, o laivas gali suptis pavėjui užuot trankęsis į bangas.

Štai ką mes darome, kai gauname blogas naujienas, kai mumis pasinaudoja ar skriaudžia, kai mūsų vilties vaizdinys yra pavojuje – mes įsitvirtiname tame vaizdinyje apie mus pačius ir mūsų gyvenimą. Tai, ką mes darome, tai supimasis vietoje, tai leidžia minimaliai priešintis mūšyje, kol mes kasamės gilyn visos audros metu!

Frazė, kuri apibūdina viltį, kaip „tikrą ir nepajudinimą“ graikų kalboje yra „asphales ir bebaios“. „Asphales“ reiškia „neapverčiamas“, ir „bebaios“ „tikras, saugus, apsaugotas“.

Viltis yra inkaras, kuris laiko mus, kad mes nebūtume apversti gyvenimo audros metu. Viltis yra saugi vieta sieloje. Tai apsaugota vieta. Štai kodėl, kai situacija sunki, mes grįžtame prisiminimais į maloningus laikus, į praeities dienų idiliškus prisiminimus - mes grįžtame į saugią vietą, kur viltis yra nepaliesta ir negali būti paliesta atakos.

Mes nesąmoningai prisimename mėgstamiausius dalykus, ir tai kartais leidžia pasprukti nuo streso ir šiandien dienos vilties, kuri yra atakuojama, į tą laiką, kai viltis buvo tyra ir nepaliesta, ir taip dažnai nutinka. Žinoma, šiek tiek žiūrėti į mūsų taikingos praeities veidrodį yra sveika, bet viltis, visų pirma, žiūri pirmyn į nematomą ateitį.

Ji įžengia į šventovę už uždangos (šydo)

Štai čia laikosi viltis mūsų sieloje, tas pasitikintis laukimas gero tampa dvasiniu, susijungia su tikėjimu - jis įžengia į dangų už uždangos. Viltis yra sieloje ir tai yra palaimintos ateities vaizdinys, todėl gali įžengti į dangaus šventyklą, kad matytų geidžiamą pabaigą, ar laikytųsi jos.

Tą šeštadienio vakarą buvo kelių iš eilės susirinkimų pabaiga, kurie prasidėjo praeitą sekmadienį, man reikėjo dalyvauti kiekviename iš jų. Barbara visą savaitę prižiūrėjo Chrisą. Chris yra mūsų vyriausias sūnus, kuris patyrė smegenų traumą gimdymo metu (deguonies trūkumas) ir pasiliko protiškai maždaug 3-4 metų amžiaus. Aš pasiėmiau jį į koncertą, nes jam patinka muzika, o žmona tą vakarą galėjo pailsėti.

Sėdėjau salėje sulankstomoje kėdėje prisistūmęs iš dešinės Chris invalido kėdę. Staiga toje vietoje pajutau Jėzaus Buvimą. Tuo metu ten buvo 4.000 žmonių. Aš Jam pasakiau: „Viešpatie, Aš žinau, Tu esi čia, nes Aš jaučiu Tavo Buvimą, nors negaliu Tavęs matyti“.

Staiga aš suvokiau, kad Jis yra man už nugaros. Aš šiek tiek pasisukau, kai Jis priartėjo ir stovėjo kairėje. Tada mano akys buvo atvertos, kad galėčiau Jį matyti taip gerai, kaip minią.

Jis pradėjo mokyti mane apie išgydymą - Chrisas sėdėjo šalia! Jis pasakė man, kad žmonės mąsto paveikslais. Kai paklausiau, ką Jis turėjo galvoje, Jis paaiškino: „Kai aš sakau „katė“, apie ką tu pagalvoji?“ Aš pasakiau: „Aš mąstau ir (matau) Kliperį“. (Kliperis pasirodė mūsų namuose kaip degutu išsitepęs kačiukas, kurį mano brolis išgelbėjo vieną rytą, kai mes laukėme mokyklos autobuso, kaip tik tuo metu, kai kelių taisymo mašina buvo išpurškusi visą kelią degutu).

Jis pasakė: „Teisingai, bet kiti mato savo katę, arba savo kaimynų, ar gal būt netgi liūtą ar tigrą. Kai žmogus, kuris niekada arba ilgą laiką nepatyrė, ką reiškia būti visiškai sveiku, išgirsta, kad išgydymas yra įmanomas, jis nemato savęs išgydyto ir neturi Biblinės vilties, nors dažnai jie bando turėti tikėjimą. Tu nedelsiant gali prisiminti Kliperį, bet, kas tada, jei tu niekada nebūtum turėjęs katino, nei matęs jo iš arti, tik būtum matęs kartą paveiksle, ir viskas?“

Jis, žinoma, kalbėjo pirmiausia man, bet netiesiogiai apie Chris ir mūsų siekimą jo išgydymo. Chris nepatyrė kitokios būklės tik tą, kurioje jis yra. Nuo 1997 mes stovime tikėjime dėl jo išgydymo, ir aš buvau nusivylęs savo pastangomis padėti Chris suprasti, kad jis gali būti išgydytas. Šis Jėzaus aplankymas padėjo man suprasti, kodėl Chris sustojo su tokiu tikėjimu „Kai aš būsiu danguje, ten nebus jokios invalido kėdės“ ir to, kai žiūrėdamas vaikams skirtą TV programą bei matydamas lakstančius vaikus jis sušuko: „Kai aš nueisiu į dangų, aš bėgiosiu kaip jie!”.

Kuo labiau aš norėjau, kad jis būtų išgydytas čia ir dabar, jo viltis - jo pasitikintis laukimas norimo rezultato - buvo ir iki šios dienos remiasi vaizdiniu „Kai aš nueisiu į dangų“. Nesvarbu, kokią viltį Barbara ir aš turėjome dėl jo, Chris viliasi būti išgydytu, kai nueis į dangų. Mes negalime pralenkti jo valios.

Ir štai čia Viešpats jį pasitinka. Vieną dieną Chris atšliaužė per koridorių (jis negali vaikščioti) garsiai skelbdamas: „Tėti, tėti! Žinai, ką man pasakė Jėzus?! Jis pasakė, kad Jis vaikščios kartu su manimi po kalnus... JūūūūHūūū! Štai, kaip Jis pasakė, Jis vaikščios kartu su manimi po kalnus!“

Vos prieš tris savaites, kai aš vežiausi jį iš grupės namų ir vėl Tėvas paruošė mūsų kelius taip, kad kaip tik tada kai privažiavome pervažą, pro mus prašvilpė traukinys (Chris labai patinka traukiniai). Aš pasakiau: „Chris, kaip aš visada tau sakiau, Tėvas tikrai tave myli, todėl taip paruošė, kad tu visada gali matyti traukinius“. Chris atsakė: „Jam patinka traukiniai“. Štai kokia jo viltis - vaikščioti su Tėvu ir Viešpačiu čia ir dabar ir kai jis nueis į dangų, jis vaikščios su Jėzumi ir jam nereikės invalido kėdės. Štai koks jo vilties paveikslas.

Sekanti eilutė mūsų tekste – Žyd 6:19 ir .20 sako, kad viltis įžengia į dangų už uždangos, kur „mes turime Pirmtaką, kuris įžengė pirma mūsų ...Jėzų“.

„Pirmtakas“ Antikos laikais buvo žmogus, kuris iššokdavo per laivo bortą su nedidele virve, ir plaukdavo pirmas pro klastingus rifus ir vandens sūkurius tarp uolų, vesdamas laivą, kad jis galėtų įsitvirtinti saugioje vietoje.

Viltis yra mūsų sielos inkaras. Tai simboliškai atstovauja mūsų įžengimo į šventų švenčiausią paveikslą, kur mūsų pirmtakas Jėzus, įžengė pirma mūsų su virve, kad nuvestų mus į saugų uostą. Kaip viltis yra susieta su mūsų siela ir kaip šitas paveikslas gimsta mūsų sieloje? Štai apie tai aš pratęsiu kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Pranašiškas žodis

John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 23 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki, turiu dvi naujas cd/mp3 serijas:

Vaisiai, riešutai ir dribsniai: Kaip žinoti, kad mokymas yra Dievo Žodis, o ne „pusryčių košė“. Kaip gali atskirti ar mokymas, kažkieno dvasinis patyrimas bei pranašystė yra nuo Dievo lūpų, ar kažkieno asmeninė Rašto vietos ar eilutės interpretacija? Kaip tu gali padėti tam, kuris tiki „pusryčių koše“, susigrąžinti balansą? Mokymas tiems, kurie nori išvengti šitų duobių ir visiems, kurie nori suprasti, ar kažkoks patyrimas, mokymas ir žodis tikrai yra nuo Dievo, ar ne, ir kaip atskirti „pusryčių košę“ nuo Dievo Žodžio?

Dievo laikų suvokimas. Audio knyga. Ši knyga yra apie Jėzaus ir angelų aplankymus, kurie prasidėjo 1986 balandžio mėnesį. Čia aprašomas dangaus požiūris į mūsų gyvenimą ir, kaip judėti Dievo mums nustatytame laike, užuot judėjus mūsų pačių pasirinktame laike. Tai žvilgsnis už uždangos į tai kaip Tėvas ir Viešpats Jėzus dirba, į angelų tarnavimą, ir dar daug daugiau. Aš pridėjau papildomos informacijos ir detalių, viso 4,5 val. (kitą mėnesį pasiūlysime knygos „Dievo laikų suvokimas“ tęsinį).

Pranašiški žodžiai

Naujiems skaitytojams turiu apibendrinti tai, ką aš gavau per paskutinius porą metų. Kuomet Viešpats pradėjo man pasirodyti 1986 balandžio mėnesį, daugelis tų aplankymų buvo mokymo aplankymai – apie tai mano knygos „Dievo laikų suvokimas“ ir jos tęsinys („Dievo kelių pažinimas“).

Bet tarp tų mokymo aplankymų buvo aplankymai, kai Jis pasakė man, ką Jis daro Kristaus kūne. Dabar, kai Jis man pasirodo, tai dažniausiai būna susieta su tuo, ką Jis daro kūne.

Bet kai Tėvas kalba man, tai visada būna apie pasaulio įvykius – didelis paveikslas ir dažnai palydimas regėjimo. Dažnai Jis pradeda sakydamas: „Tau reikia dėl to melstis...“. Tai gali atrodyti kažkam keista, bet prisiminkime, jog maldos esmė yra tai, kad Jo valia išsipildytų žemėje ir Jis įspėja užtarėjus ir tuos, kurie „stovi ant sienos“ dėl ko reikia melstis.

Šiek tiek apžvalgos

Tai nėra aplankymų ir žodžių sąrašas, bet tai leidžia man apibendrinti kai kuriuos iš jų, nes vienas iš būdų, kaip Tėvas ir Viešpats visada man kalbėdavo buvo toks - nauja žinia buvo tęsinys anksčiau buvusios - linija ant linijos, pamokymas ant pamokymo, todėl yra svarbu viską sudėlioti į eilę. Taigi, čia keli apibendrinimai.

1990-1992 metais, kelių aplankymų metu, Viešpats  liepė man stebėti Kiniją ir, kad ji taps ekonomiškai stipri bei bandys daryti įtaką Azijai ir Afrikai bei dominuoti pasaulyje. Jis taip pat pasakė stebėti Turkiją ir jos aljansą su Rusija, nes Europa tai atmes ir pasisuks į Rusiją ir musulmonų pasaulį. (Apie Turkiją pranašaujama Ezekielio 38, kaip apie vieną iš tautų aljanse, kurios puls Izraelį ir bus nugalėtos, taigi tai raktinė tauta).

Jis taip pat man pasakė apie artėjantį masišką išėjimą iš tradicinių bažnyčių, tikėjimo atskiedimą dėl susimaišymo su Rytų religijomis ir kūniškumu, ir apie namų bažnyčių pakilimą. Šitos dalies aš tada nesupratau, ją supratau praėjus dešimčiai metų. Ir dabar, žinoma, mes matome Naujojo Amžiaus mokymų susimaišymą su charizmatiniu tikėjimu, kaip įrodymas šito yra mokymas, kad galima keliauti į dangų savo noru.

2000-2005

2001 lapkričio mėnesį man pasirodė Viešpats ir pasakė pradėti namų bažnyčią ir namų bažnyčių tinklą bei struktūrą, kuri aprūpintų namų bažnyčių vystymąsi visame pasaulyje. „Kai aš paklausiau Jo kodėl, Jis pasakė: „Tai dėl tų laikų, kurie ateina. Būk resursais joms ir aprūpinimu dėl tų laikų, kurie ateina“.

Štai tai mes ir darome nuo tada iki dabar – vystome namų bažnyčių santykius, kurie natūraliai veda į bendrą tinklą – į aprūpinimą visiems - dvasinį, emocinį, socialinį ir natūraliais būdais.

Bush/Kerry rinkimų metu turėjau keistą jausmą dėl Demokratų sparno ir paklausiau Tėvo, kokia tai dvasia. Jis pasakė, kad tai socializmo dvasia. Ji gali būti sulėtinta, bet negali būti visiškai sustabdyta.

Tėvas pasakė man apie kitus sunkius JAV  laikus. Jis pasakė, kad JAV turės eilę visokių rūšių gamtinių nelaimių per kelis ateinančius metus (sausra, potvyniai, audros, sniegas), tada du uraganai, ir tai įvyks, kai situacija dėl nacionalinė ekonomikos jau ir be to bus įtempta.

Šių įvykių ir po jų metu bus trys žemės drebėjimai. Vienas Kalifornijoje, vienas St. Louis, ir nežinau kur kitas, bet gali būti didelis drebėjimas Kalifornijoje. Regėjime aš mačiau St. Louis drebėjimo pasekmių žemėlapį - jis siekė šiaurės rytus, buvo jaučiamas Čikagoje ir Indianapolyje.

2003 pavasarį Tėvas liepė man melstis dėl plano įvežti į šalį shaoulder fired missiles ginklus, kuriais galima šaudyti į oro pajėgų objektus. 2003 metais šis planas buvo paskelbtas viešai, kai buvo įvykdyti areštai, ir aš paklausiau Tėvo, kas bus su šalimi. Jis pasakė: „Stebėk… kai Hillary užims pareigas, ji bus JAV senatore, taigi aš žinojau tik valstijos sekretorių, VP ar Prezidentas pasiliko? Mes dabar esame šitame „stebėjimo“ laike.

2005 metais aš mąsčiau apie pasikeitimus krašte per paskutinius dešimt metų. Didžiausias susirūpinimas buvo dėl Monikos Lewinsky. Po to, 2009 lapkričio mėnesį įvyko karas, ir t.t. Tėvas pasakė man: „ Jei tu manai, kad neatpažįsti krašto dėl to, kas atsitiko per paskutinius 10 metų, aš sakau tau tiesą: tu ir vėl jo neatpažinsi po 10 metų“ (tai bus 2015 m.)

Per pastaruosius porą metų

2009 metų pavasarį, aplankymo metu Viešpats man pasakė: „Tu matysi pogrindinio tinklo susikūrimą mano kūne. Tu išgirsi apie pirkimą ir pardavimą, davimą ir priėmimą, prekiavimą ir prekių mainus“. Jis mokė mane apie pogrindinę ekonomiką iš Apd 2-6, kaip jie rūpinosi vieni kitais šalia romėnų, žydų ekonomikos ir niekas nestokojo.

Jis mokė kaip našlės ir kiti Jo kūne buvo aprūpinti namuose ir šeimose, užuot palikti elgetauti gatvėse. Tuo metu kiti panašūs į juos, kaip matome Evangelijose, buvo gatvėse. Tik būdamas Kristaus kūne, tu galėjai patirti tokį aprūpinimą, rūpestį ir meilę, nes tai buvo dalimi to, ką jie darė, ir kuo jie buvo, ir kaip jie bendradarbiavo viename tinkle.

Kitame aplankyme tą pavasarį aš paklausiau apie ekonomiką, ir Jis pasakė, kad bus įvairių signalų, bet pagrindinė tendencija JAV ir dėl JAV pozicijos pasaulyje bus slinkimas žemyn.

Po kelių mėnesių, kai aš klausiau Tėvo, jeigu respublikonai ženkliai laimės 2010 lapkričio mėnesį vykstančiuose rinkimuose, kas ir įvyko prieš metus, aš iš karto mačiau regėjimą. Tai buvo vaikų žaidimų aikštelėje. Vyras su kostiumu, kurį atpažinau buvus kongresmenu, klūpėjo ant kelių ir stengėsi užtraukti save čiuožyne aukštyn, kuri turėjo viduryje iškilimą. Jis pasislinkdavo šiek tiek aukštyn, bet po to slysdavo atgal ten, kur pradėjo, ar šiek tiek žemiau ir niekada negalėjo prasiveržti pro tą guzą. Aš prisiminiau Viešpaties žodžius aplankymo metu prieš tris mėnesius apie ekonomiką ir poziciją pasaulyje, kas atitiko tą slydimą žemyn čiuožyne.

Regėjimas reiškė, kad respublikonams iki 2010 gerai seksis, bet kai tik jie sutiks tą kliūtį, jie niekada negalės jos nugalėti ir iš esmės, nedaug galės padaryti nuo 2010 iki 2012 rinkimų.

Kitame aplankyme Viešpats pasakė man, kad Jis prašo Savo kūną teisti save dėl finansų ir santykių - sutvarkyti savo finansinius ir santykių namus. Jis kalbėjo apie tai, kad vertintume tuos su kurias bendraujame, gyventume pagal biudžeto galimybes ir išeitume iš skolų. Jis pasakė, kad ateina laikai, kai daugelis, kurie atitolo nuo mūsų dėl namų bažnyčių veiklos, ateis pas mus pagalbos ir tik tada norės būti dalimi to, ką mes darome, būk atidus savo požiūriui į juos, mylėk ir priimk juos vis tiek.

Šiais metais

Dažnai mano žmona turi „nuojautą“ apie tai, kokie bus metai, o tada Jis man apreiškia specifinius dalykus. Šiais metais mes gavome (ir publikavome tai) - sąmyšis pavasarį, tada poilsis birželio mėnesį ir dalį liepos, liepos/rugpjūčio mėnesį bus perėjimas. Tėvas man liepė rugpjūčio mėnesį melstis už Izraelį dėl galimo karo ir melstis dėl jų sienų.

Jis pasakė, kad rugpjūtis bus perėjimas, ir tada 2011 rugsėjo mėnesį ir sekančiais metais bus didelės tamsybės JAV ir pasaulio ekonomikai. Aš tikiuosi, kad tai gali būti pakeista, nes Tėvas liepė melstis, bet vyks didelis nuosmukis – tai ves į depresiją, paveiks visą pasaulį, sukels visuotinius ekonomikos pasikeitimus, kai kuriuos tai sustiprins, kai kuriuos, tokius kaip JAV - susilpnins.

Šią savaitę

Aš klausiau Tėvo apie visus minėtus ir kitus dalykus, apie kuriuos čia nerašiau, ir apie derybas dėl skolų, ir Jis man pradėjo kalbėti:

„Visi šitie dalykai užtruks 4-5 metus. Prisimink, Aš sakiau tau 2005 metais, kad tu neatpažinsi tada savo šalies, tos kuri bus 2015. Prisimink regėjimą apie čiuožynę – pasaulio ekonomika pasitrauks nuo JAV į Europą ir Azijos tautas netgi sunkiais laikais ir tai turi įvykti, kad jos atliktų savo vaidmenį. Žinok tai, sūnau, nesvarbu, kokius sprendimus priims kongresas, nesvarbu, kas bus išrinktas, ekonomika vis tiek per kelis metus pasikeis, vieni dalykai vyks greitai, kiti lėčiau. Dabar pasaulio lyderiai labai sunerimę dėl JAV, taigi net jei ekonomika stipriai pasikeis, jie vis tiek kurs savo planus. Bet kas tau dėl viso šito? Ieškok Manęs ir Mano karalystės ir visi dalykai tau bus pridėti, ir visiems, kurie gyvena pagal mano ekonomiką ir kelius, nes Aš įvykdysiu Savo valią jų gyvenimuose, kai jie ieškos Manęs ir vaikščios su Manimi“.

Žiūrėk į perėjimą nuo dolerio, kaip pasaulio standarto į užstatą. Žinok tai, jei biudžetas yra praskolintas – tai pakerta valstybės gerovę, daugelis, kurie pripratę gauti pašalpą bus nusiminę. Aš prisimenu paskutinius David Wilkerson žodžius (kažkuria prasme) apie riaušes miestuose.

Prisiminkit, ką aš kalbėjau apie ekonomikos sąlygas cd/mp3 serijose „Armagedonas“, kur Apreiškimo 6:6 sako, kad ateityje sunkiu ekonomiškai metu, kviečių ir miežių kainos labai išaugs.

Sunkvežimio padanga

Praeitą savaitę antradienį aš vežiau savo neįgalų sūnų į grupės namus ir vairavau mūsų 270.000 mylių pravažiavusį sunkvežimį 115 mylių (185 km) į Tulsą ir CWOWI nuosavą sklypą Tulsos pietvakariuose. Mes laistėme vaismedžius ir uogų krūmus (pasodintus, kad būtų aprūpinimas bažnyčiai ateityje), gavau paštą, susitikau su jaunesniu sūnumi Brian ir jo žmona ir savo asistente Amy dėl verslo reikalų, ir po to važinėjau su dar kitais pavedimais mieste.

Iki to laiko buvau nuvažiavęs apie 150 mylių (245 km.), kai kuriuos iš jų 78 mph (128 km/h) greičiu, kai kuriuos iš jų purvinu duobėtu keliu, kai kuriuos aplinkinėmis gatvėmis, bet kai aš įvažiavau į banko automobilių stovėjimo aikštelę, žiūrėdamas pro langą, sunkvežimis šiek tiek šoktelėjo. Aš pažiūrėjau į atbulinio vaizdo veidrodėlį ir pamačiau, kad atsarginė padanga nuriedėjo ir nukrito ant betono.

Kuomet ji nukrito, aš važiavau lėtai. Aš sustojau, sugrįžau, pritvirtinau padangą, ir surinkau išsivarsčiusius varžtelius. Jei ta padanga būtų nukritusi važiuojant 78 mph (128 km/h) greičiu, ji greičiausiai būtų atsimušusi į kitą automobilį. Jei tai būtų nutikę miesto gatvėje, ji galėjo trenktis į kitą automobilį, pėstyjį, vaiką, ar padaryti kitokią žalą.

Bet Tėvas paruošė mūsų gyvenimus taip, kad ji nukrito tiksliai būtent tokiu momentu, kai važiavau lėtai, į parko aikštelę, ir kai nebuvo kitų mašinų už manęs. Štai todėl aš nieko nebijau, nieko kas be nutiktų ateityje. Aš nesu pagonis, kuris ieško maisto ir drabužių. Aš turiu Tėvą, kuris nukreipia mano žingsnius ir todėl, kai dabar matau mažus sutapimus savo gyvenime ir per pastaruosius 37 metus, kai vaikščioju su Juo, žinau, kad Jo aprūpinimas visada bus su manimi.

Pasilikite ramybėje, darykite tai, kas teisu, protinga (apdairu), tai, ką jūs galite padaryti, o visa kita Jis padengs. O aš noriu informuoti ir pasidalinti, ir viliuosi tai bus jums palaiminimu. Klausykite, ką Dvasia kalba bažnyčiai.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com