„The Disasters of The Revelation” - Didelių mūsų dienomis vykstančių žemės drebėjimų fone ši serija nagrinėja stichines gamtos nelaimes, kurios įvyks per paskutinius 7 šio amžiaus metus, ir kaip jie paveiks visą žemę. Šioje serijoje išnagrinėjami 7 antspaudai/ trimitai/ indai ir parodoma kaip jie tarpusavyje yra susiję. Klausytojui pateikiamas paprastas ir aiškus supratimas apie Suspaudimų įvykių tvarką.
Kalno pamokslas 2: Sunkiai suprantami Jėzaus pasakymai - šioje serijoje nagrinėjama sunkiai suprantami Jėzaus mokymai tokie, kaip pyktis/ geismas/ svetimavimas, „akis už akį”, „Ne visi kurie sako man Viešpatie, Viešpatie įeis į Dangaus karalystę“ ir „Karalystės vaikai bus išmesti laukan...“. Mes girdėjome iš daugelio, kurie klausė „Kalno pamokslą“, kad tai visiškai pakeitė jų supratimą apie Jėzaus mokymą! ( Nebūtina klausyti pirmą dalį, norint suprasti antrą šio mokymo dalį).
Kokia tai diena „Tai diena, kurią Viešpats padarė“?
Jeigu jūs sutikote Viešpatį po 1973 metų - tai esate girdėję giesmę „Šią dieną Viešpats padarė, džiaukimės ir linksminkimės šiandien...“
Gerai… dabar, kai jūs prisiminėte tą giesmę, noriu paklausti, ar jūs manote, kad ta giesmė yra apie džiaugsmą ta diena, kada mes ją giedame? Na jūs suprantate, apie ką aš... jūs turėjote sunkią dieną mokykloje/ darbe/ gyvenime, ateinate į maldos susirinkimą ar bažnyčios tarnavimą ir štai pirma giesmė liepia jums džiaugtis šia diena nesvarbu, kas bebūtų įvykę.
Iš tiesų šioje giesmėje yra cituojama 118 psalmė. Ji yra giedama per Paschą ir kalba apie Viešpaties nukryžiavimą. Ps 118:23-24:
„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpats padarė, ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien“.Taigi, kai mes giedame šią giesmę, mes suprantame, kad ji yra apie tą dieną, kai buvo nukryžiuotas Viešpats. Tai būtent ta diena, kai mes turime džiūgauti ir linksmintis. Dar įdomiau, kad 111-118 psalmės, kurios sudaro Hallel (išraiškingas šlovinimas), buvo giedamos per Paschą, o labiausiai tą savaitę buvo akcentuojama 118 psalmė, nes būtent taip jie suprato jos simbolinius ir pranašystę apie tautos nuodėmes ir Mesiją.
Tai paaiškina tai, ką skaitome Mt 26:30, kad tuoj pat po Paskutinės vakarienės, „jie pagiedojo himną, <...> (ir) išėjo į Alyvų kalną“. Panašu, kad Jėzus pagiedojo 118 psalmę, žodžius apie Savo auką ant kryžiaus - Džiaukimės ir linksminkimės šiandien! Getsemanės sode Jis iš karto ėmė melstis, kai šie žodžiai dar skambėjo Jo širdyje...
Bet palaukite, yra dar daugiau...
Tėvo požiūris į Sūnų turėjo pasikeisti visam laikui, nors kai mes švenčiame Jėzaus prisikėlimą, mes retai arba niekada apie tai nekalbame. Per daugiau kaip 37 tarnavimo metus nesu girdėjęs, kad kas nors apie tai be manęs pamokslautų.
Apd 13:33 Paulius cituoja Ps 2:7, kaip dieną, kai Tėvo santykis su Sūnumi pasikeitė amžiams:
„Dievas įvykdė (tą patį) mums, jų vaikams, prikeldamas (iš mirties) Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: „Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave! (aš tapau tavo Tėvu)“ (vertimas iš anglų kalbos).
Kontekstas - prisikėlimo diena - šią dieną Aš tapau tavo Tėvu! Kas gi pasikeitė? Jn 3:16 pasakyta: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“... teisingai?
Tai kas gi įvyko prisikėlimo dieną, kas gi iš esmės pakeitė jų santykius, kad Tėvas pasakė: „Šiandien Aš tapau tavo Tėvu“?
Jėzaus kūnas
Jėzus buvo prikeltas su tikru fiziniu kūnu, dabar padarytu iš dangiškos medžiagos (pašlovintu), galinčiu veikti abiejose - fizinėje ir dvasinėje srityse (sferose, viešpatystėse). Jis galėjo pasirodyti šitoje srityje, po to vėl išeiti į Dvasios sritį; Jis galėjo valgyti natūralų maistą, vaikščioti tarp žmonių, bet po to išnykti ir grįžti į dvasios/Dvasios sritį. Jis yra pirmas naujos rūšies žmogus, jeigu aš galiu pavartoti šitą terminą.
Štai kas pasikeitė Tėvo ir Sūnaus santykyje. Daugiau Jėzus jau nebebuvo vienintelis Sūnus; po Savo prisikėlimo Jis yra „pirmagimis iš mirusių“.
„O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašiais į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių“ (Rom 8:30).
„Bet jūs prisiartinote prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangiškosios Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios...“ (Žyd 12:22-23).
„Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę“ (Kol 1:18).
Štai kas pasikeitė tarp Tėvo ir Sūnaus: Jis daugiau nebėra vienintelis pagimdytas sūnus, bet PIRMAS (at)gimęs iš mirties. Aš nežinau kelintas iš eilės tu esi ir kelintas iš eilės aš, bet Jėzus yra pirmagimis iš mirusiųjų, ir mes einame po Jo. Jėzus nebėra daugiau vienintelis vaikas! Štai kas pasikeitė.
Broliai
Faktas, kad Jis yra pirmagimis iš mirusiųjų ir, kad mes gimėme po jo, pakelia mus į Jo prisikėlimo ir valdžios lygmenį. Jėzus gerai suvokė šitą pasikeitimą tarp Jo ir Jo Tėvo, kuris įvyko prisikėlimo metu, nes Mt 28:10 Jis sako: „<...> Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“ (terminas „broliai“ buvo vartojamas kalbant apie vyrus ir moteris).
Iki šio laiko Jis tik kartais juos vadindavo draugais, bet iš karto po prisikėlimo Jis pavadino juos broliais. Wow!
„Jėzus jai tarė: „Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas Savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ “ (Jn 20:17).
„Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą. Juk šventintojas ir šventinamieji – visi kyla iš vieno. Todėl Jis nesigėdija juos vadinti broliais“ (Žyd 2:10-11).
Rom 8:19-22 Paulius sako mums, kad kūrinija dejuoja ir yra gimdymo skausmuose laukdama, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. Štai kaip galima paaiškinti tuos visus žemės drebėjimus, vulkanų išsiveržimus, klimato pasikeitimus - kūrinija dejuoja po nuodėmės, kuriai buvo pavergta ir laukia kada bus apreikšti Dievo sūnūs.
Paulius apibendrina: „Ir ne tik ji, bet ir mes patys, turintys pirmuosius Dvasios vaisius, – ir mes dejuojame, kantriai laukdami įsūnijimo, mūsų kūno atpirkimo“.
Amen... Aš noriu turėti pašlovintą kūną! Tai nereiškia, kad noriu „nusirengt“, bet dejuoju ir noriu, kaip sako Paulius „apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta“ (2 Kor 5:4).
Kai mes švenčiame Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, prisiminkime, kad Jo nukryžiavimo diena taip pat buvo ir džiaugsmo diena, nes tai davė pradžią tam, ką dabar turime Kristuje; mes esame viena su pirmagimiu iš mirusiųjų, mūsų Didžiuoju Broliu, mūsų Viešpačiu ir Gelbėtoju ir Jis nesigėdija vadinti mus broliais. Nuostabi malonė.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
